Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo šių vabzdžių, kurie savo išvaizda primena pusiau vabalą, o pusiau – žiogą.
T.Gurskas sako, kad yra ir chemines priemones, tačiau jos nebuvo itin veiksmingos. Tačiau yra du paprasti ir efektyvūs būdai.
Padės aliejaus ir vandens mišinys
Pasak T.Gursko, reikia paimti paprastą buteliuką nuo aliejaus, ant dugno palikti 4-5 centimetrus, o visą likusią talpą užpildyti vandeniu ir mišinį gerai suplakti.
„Vejoje, darže matosi kurklių urveliai. Į tą urvelį pripilkite mišinio. Vanduo „nugabena“ aliejų į žemę ir jis patenka ant kurklio, visą jį apvelia ir kurklys pradeda dūsti. Tada labai greitai jis išropoja iš urvo ir netrukus nudvesia. Kai vieną vakarą išėjome su vaikais, 13 gražuolių nukovėme“, – pasakojo T.Gurskas.
Būdą su aliejumi galima naudoti ir tada, kai randamas lizdas su daug mažų kurkliukų.
„Šis vabalas kvėpuoja visu kūnu, ir kai aliejus jį padengia, jis pradeda dūsti“, – kalbėjo agronomas.
Kitas būdas – su mėšlu ar kompostu
Dar vienas būdas – vasaros pabaigoje paruošti komposto arba šviežio mėšlo vietą. Ji galėtų būti, pavyzdžiui, kur nors sklypo kampe.
Į mėšlą arba kompostą žiemoti sukeliauja kurkliai, nes ten – šilta. Tada, sulaukus pirmųjų šalnų, viską išpurtyti darže. „Viskas sušąla. Labai geras būdas“, – sakė T.Gurskas.
Garsas girdimas už 100 metrų
Kurkliai gyvena dirvoje, minta yrančiomis augalų dalimis ir dažnai pažeidžia augalų šaknis. Kovoti su jais yra nelengva, tad jeigu žemės sklypas yra netoli ežero, upelio ar drėgnos pievos, kurkliai gali apkartinti daržininkų ar sodininkų gyvenimą.
Kurklys neblogai skrenda, tad gali nukeliauti ir į toliau esančias jam tinkamas vietas. Vasarą prie savo urvelio angos jie pratisai kurkia, šis garsas girdimas net daugiau kaip už šimto metrų, o patiems vabzdžiams jis yra labai svarbi „informavimo“ priemonė.
Kaip yra pasakojęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius, kurklys daugeliui yra nemalonus, nors iš tikro tai – tobulo gyvūno pavyzdys. Jo galimybės labai plačios (jis gerai juda po žeme, plaukia, skrenda), o sandara pritaikyta gyvenimui dirvoje – priekinės galūnės plačios, stiprios, su aštriomis išaugomis.
Kadangi kurklys rausiasi po įvairias pūvančias atliekas, jo išskyros gali būti pavojingos, tad rankomis jo geriau neliesti, taip pat – neleisti gyvūnui pažeisti mūsų odos.
Kurklio skleidžiamas garsas – daugeliui girdėtas. Jo galite pasiklausyti „Wikipedia“ paskyroje.
