Solveiga Pranckūnė, tinklaraščio instagrame „My Cozy Garden Lietuva“ įkūrėja, pomidorus augina jau ne vienerius metus ir sako, kad pomidorai yra pats įvairiapusiškiausias, įdomiausias ir smagiausias augalas, kokį tik įmanoma auginti.
„Jeigu man reikėtų pasirinkti vienintelį augalą, kuris galės augti mano darže, nėra jokių abejonių – tai būtų pomidoras. Jų būna aukštų, žemų ir net nykštukinių (vadinamųjų dwarf). Šiltnaminių, laukinių ir vazoninių. Riboto ir neriboto augimo. Veislinių ir hibridinių, ankstyvų ir vėlyvų. Lietuviškų ir iš viso pasaulio. Sveriančių po kilogramą arba juodojo serbento dydžio. Raudonų, geltonų, juodų, oranžinių, baltų, žalių ir margų.
Tai tikrai nuostabus augalas, kurio tėvynė yra Pietų Amerika. Nuo tiek ypatybių ir epitetų gali susisukti galva, tad pabandykime susisteminti informaciją ir išnagrinėti šią iš pirmo žvilgsnio paprastą daržovę bei jos auginimo ypatumus“, – sako Solveiga.
Pradėkime: veisliniai ar hibridiniai?
Veisliniai pomidorai yra „stabilūs“ savo savybėmis – išėmę sėklą iš veislinio pomidoro ir pasėję ją, kitais metais sulauksite derliaus su tokiomis pat savybėmis pasižyminčiais vaisiais. Hibridai yra išgaunami kryžminant keletą veislių ir iš tokių sėklų kitais metais identiško derliaus tikrai nesulauksite.
„Veisliniai pomidorai yra pranašesni savo skonio savybėmis (nors aš asmeniškai esu ragavus ir labai skanių hibridų), o hibridiniai pomidorai yra derlingesni, atsparesni ligoms ir nepalankioms sąlygoms, tad pradedantiesiems daržininkams galbūt paprasčiau būtų pradėti nuo hibridinių veislių“, – pataria pašnekovė.
Veisliniai pomidorai yra pranašesni savo skonio savybėmis, o hibridiniai pomidorai – derlingesni, atsparesni ligoms ir nepalankioms sąlygoms.
Šiltnamyje, lauke ar vazone?
Pomidorai taip pat yra skirstomi į riboto (determinantiniai) ir neriboto augimo (indeterminantiniai). Riboto augimo pomidorai yra gan neaukšti, pasiekę jiems būdingą aukštį, daugiau beveik neauga, veda vaisius trumpesnį laiką. Tokie pomidorai tinkami auginti lauke – nebūtina jų ramstyti. Neriboto augimo pomidorai auga ir veda vaisius iki pat šalnų, ypač šiltnamio sąlygomis.
„Aš esu už pastarųjų auginimą, nors visada auginu ir keletą žemaūgių. Dar pomidorus galima išskirti į tinkamus auginti šiltnamiuose, lauke ar vazonuose.
Auginimas vazonuose labai tinkamas tiems, kurie augina balkonuose, terasose. Pomidorai vazone puikiausiai užaugs, tereikia pasirūpinti, kad per sezoną jiems nepritrūktų maisto medžiagų. Reikėtų rinktis žemaūges arba nykštukines (dwarf) veisles. Tokia informacija pateikiama ant sėklų pakuočių.
Įvairios pomidorų veislės gali smarkiai skirtis vaisių dydžiu. Kai kurios veislės užaugina vaisius net iki 1,5 kg svorio, o kitos – vos uogos dydžio. Nei vieni nei kiti nėra kažkuo geresni – čia pasirinkimo reikalas.
Aš asmeniškai linkstu prie vyšninių ir vidutinio dydžio pomidorų. Beje, vyšninio tipo pomidorus itin verta auginti, jei turite mažų vaikų – mažus pomidoriukus jie mėgsta daug labiau nei didelius“, – pasakoja Solveiga.
Kokias veisles rinktis?
Tai žmogaus skonio reikalas, tačiau Solveiga išskiria keletą veislių (ar hibridų), kurių didžiąją dalį yra auginusi ir mėgsta pati. Kai kurios veislės gali kartotis, nes tinka keletui kategorijų.
- Klasikinių raudonų pomidorų mėgėjams
Siūlyčiau ankstyvuosius Betalux ir Moneymaker. Galima auginti tiek lauke, tiek šiltnamyje, abu pomidorai pasižymi klasikine raudono pomidoro išvaizda ir puikiu skoniu.
- Smulkiavaisiai pomidorai
Itin smulkūs Bajaja, Vilma, geltonieji vyšniukai Goldkrone, raudonieji vyšniniai Pokusa, tamsieji Chocolate Sprinkles ir, be abejonės, mano vieni favoritų visais atžvilgiais – Black Cherry. Šios veislės pomidorai yra nedidukai, derlingi ir labai skanūs, kas mėgsta saldžius pomidorus.
- Dideli pomidorai
Aš asmeniškai nesu didelių pomidorų mėgėja vien dėl to, kad negali tokio pomidoro suvalgyti viso iš karto. Tačiau esu auginusi keletą man tikrai patikusių veislių: laiko patikrinti Ox Heart (Jaučio širdis), latviška veislė Milda, šiltnamio puošmena Beauty Lottringa ir egzotiškieji Pink Siberian Tiger.
- Lauko pomidorai
Minėtieji Betalux ir Moneymaker, Ola Polka, Saucy Mary, Desperado.
Vazonuose tinkami auginti pomidorai Vilma, Balcony Yellow H, Saucy Mary, Desperado, Venus.
- Egzotiškos išvaizdos pomidorai
Juodoji Black Beauty, dryžuotieji Tigerella ir Green Zebra, nuostabiosios Beauty Lottringa ir Florentine Beauty, pūkuotas tarsi persikas Wapsipinicon Peach ir mano numylėtinis Purple Smaragd.
Daigus pirkti ar auginti patiems?
Pasak Solveigos, daigus žmonės augina patys dėl keleto priežasčių: dėl to, kad jiems patinka procesas nuo A iki Ž, dėl to, kad tiksliai žino, ką augina, ir bus tikri dėl daigų kokybės, be to, kad daigais perkamų pomidorų veislių pasiūla yra labai ribota.
„Sėklų pasiūla yra gerokai didesnė. Dar kiti žmonės augina patys dėl to, kad taip pigiau, tačiau aš dėl to nebūčiau tokia tikra. Tačiau jei jums labiau rūpi ne pats procesas, o rezultatas bei nežadate eksperimentuoti su dešimtimis veislių – daigų galite ir nusipirkti.
Daigų auginimas reikalauja ir laiko, ir pastangų, o kartais net ir nervų. Sėja, laistymas, pikiavimas, tręšimas, grūdinimas nešiojant augalus į šiltnamį ir atgal. Aš asmeniškai daigus auginu pati daugiausiai dėl veislių įvairovės“, – sako S.Pranckūnė.
Pomidorų sodinimas ir auginimas
Sodinimas. Pomidorai į nuolatinę vietą sodinami po paskutinių šalnų, dažniausiai tai yra gegužės mėnuo. Į duobutę dedame nedidelę saujelę granuliuoto vištų ar išdžiovinto galvijų mėšlo, saujelę žuvų miltų (arba nedidelę žuvytę), taip pat galima įdėti porą saujų traiškytų kiaušinių lukštų. Mėšlo reikėtų nepadauginti, nes turėsite augalus su daug lapų ir mažai pomidorų.
Taip pat pomidorą galima sodinti paguldant – ilgainiui jis atsistos.
Visus priedus užberiame trupučiu žemės, kad nenudegintų augalo šaknų. Priliejame vandens, palaukiame, kol kiek susigers ir dedame į duobutę augalą. Pomidorą galima sodinti gerokai giliau nei jis augo vazone, tad nuskabius apatinius lapus, drąsiai galima kišti dalį stiebo po žeme – stiebas išleis pridėtines šaknis, kuriomis augalui bus paprasčiau pasisavinti maisto medžiagas. Taip pat pomidorą galima sodinti paguldant – ilgainiui jis atsistos.
Užkasame duobutę ir dar kartą palaistome. Jei norite, kad drėgmė dirvoje išsilaikytų ilgiau ir nereikėtų ravėti – mulčiuokite pomidorus pjauta žole ar šiaudais. Gudrybė: jei sodinant netyčia nulaužėte pomidorą – nesijaudinkite: pamerkite jį į vandenį ir jis išleis naujas šaknis. Tą patį galima padaryti ir su nuskinta šakele ar pažastiniu ūgliu, Nors derlius bus vėlesnis – tai puikus būdas pasidauginti pomidorų daigų.
Tręšimas. Pirmąjį augimo mėnesį pomidorams itin reikalingas fosforas, tam kad formuotųsi stiprios šaknys ir žiedai. Tad po dviejų – trijų savaičių nuo pasodinimo reikėtų patręšti fosforo turinčiomis trąšomis, pavyzdžiui, žuvų emulsija. Jei trūksta fosforo, augalų lapai įgyja violetinį atspalvį.
Pradėjus formuotis žiedams ir megztis vaisiams – reikėtų pamaitinti kompleksinėmis pomidorų trąšomis (N, K, Ca. Mg).
Galiausiai – vaisiams augant ir pradedant nokti – pomidorus patręšiame kalcio turinčiomis trąšomis. Jei trūksta kalcio, vaisių galiukai pradeda juoduoti. Kai kurios veislės itin jautrios kalcio trūkumui.
Priežiūra. Pomidorus laistyti reikėtų retai – daugmaž kartą per savaitę, tačiau laistyti gausiai.
Aukštaūgiams pomidorams būtina skabyti visus pažastinius ūglius. Kai susiformuoja pirmoji kekė – paliekame po ja pirmąją šakelę su lapais, o visus kitus žemyn einančius lapus nuskabome. Augalo lapų aukščiau pirmosios ir visų kitų kekių neliečiame (neskaitant šoninių ūglių – juos šalinti reikia visą sezoną). Taip pat nuskabome ligotai atrodančius ar žemę liečiančius lapus.
Pomidorai nemėgsta labai aukštų temperatūrų, todėl būtinas vėdinimas. Esant per aukštai temperatūrai, augalas nustoja vystytis, jo žiedai pradeda kristi.
Kitoks pomidorų padažas, dėl kurio visi eina iš proto
Solveiga dalinasi ne tik pomidorų auginimo ypatumais, bet ir receptais. Jeigu pomidorų derlius viršys jūsų lūkesčius, juos galėsite panaudoti patiems įvairiausiems patiekalams. O naminis pomidorų padažas visais metų laikais gali būti gardžiausiu pagardu.
„Kasmet atėjus rudeniui turiu pomidorų perteklių – tuomet iš jų gaminu patį nuostabiausią KEPTĄ pomidorų padažą. Gera net ir žiemą pajausti vasaros skonį. Tik gaila, kad šio pomidorų padažo pertekliaus niekada nebūna“, – sako Solveiga.
Ji priduria, kad pabandžiusi gaminti keptą pomidorų padažą suprato, kad daugiau niekada padažo nevirs. Skonis nuostabiai turtingas, o padažą pasigaminti gali bet kas, nes tai itin paprasta.
Solveigos keptas pomidorų padažas – jūsų dėmesiui! Greita, paprasta ir labai skanu.
Ingredientai:
3 kg pomidorų;
2 svogūnai;
galvutė česnako;
2 paprikos (nebūtinai);
žolelių pagal skonį;
3/4 stiklinės cukraus (jei vengiate cukraus – sumažinkite arba išvis nedėkite);
2–3 šaukštai druskos;
šlakelis aliejaus.
Gaminimas:
1. Neluptus pomidorus, paprikas ir svogūnus supjaustome skiltelėmis ar ketvirčiais, dedame į kepimo padėklus, dedame česnaką, pašlakstome aliejumi.
2. Sudedame norimas žoleles, druską ir cukrų. Kepame 180 laipsnių temperatūroje valandą su trupučiu. Ištraukę pilame viską į puodą, sutriname, užverdame, kad burbuliuotų, ir baigta!
