Ir visgi – ne. Bet būtent apie šį automobilį reiktų galvoti ne kaip apie „žmonių automobilį“, o kaip apie „žmonių limuziną“. Transporto priemonė, apie kurią kalbu, – ant „Bentley“ važiuoklės pagamintas „VW Phaeton“. Šis modelis ne tik važiavo kaip „Bentley“, bet buvo ir toks pat prašmatnus. O geriausia tai, kad „Phaeton“ kainavo tris kartus mažiau.
„VW Phaeton“ buvo asmeninis VW grupės generalinio direktoriaus Ferdinando Piecho projektas. Jo senelis buvo Ferdinandas Porsche, todėl nenuostabu, kad jis savo karjerą pradėjo taip pat Vokietijos automobilių industrijoje. Vieni pagrindinių jo projektų buvo „Audi 80“ ir „Audi 100“. 1977 metais jis net iniciavo 5 cilindrų „Audi Quattro“ kūrimą. Šie ir keletas kitų projektų jam leido 1993 metais atsisėsti į VW grupės pirmininko kėdę.
Tais pačiais 1993 metais VW išgyveno pakankamai gilią finansinę krizę, todėl Ferdinandui teko imtis dramatiškų priemonių tam, kad pakeltų kompaniją į aukštesnį lygį. Po beveik 30 metų matome, kad jam tai pavyko.
Viskas, ką darė Ferdinandas Piechas, iki šiol buvo sėkminga, todėl niekas nesiginčijo, kai 90-aisiais jis davė palaiminimą limuzino klasės automobilio gamybai po VW ženklu. Žinoma, tam buvo priežasčių. Tuo pačiu metu „Mercedes“ lindo į ekonominės klasės automobilių rinką su A klasės modeliais, o VW jautė, kad jų automobiliai nėra nė kiek prastesnės kokybės nei „BMW“, „Mercedes“, „Lexus“ ar kitų premium gamintojų. Taip gimė idėja nukonkuruoti juos jų pačių žaidime.
Iš išorės „Phaeton“ atrodė kaip steroidų pripumpuotas Donaldas Trumpas.
Iš išorės „Phaeton“ atrodė kaip steroidų pripumpuotas Donaldas Trumpas. Už „Passat“ modelį jis buvo 38 centimetrais ilgesnis bei 16 centimetrų platesnis ir visas kvepėjo prabanga.
Šis modelis buvo pristatytas 1999 metais automobilių parodoje su 313 arklio galių turinčiu 5 litrų talpos V10 dyzeliniu varikliu, varančiu visus 4 ratus. Norint padidinti komfortą – važiuoklėje buvo sumontuota orinė pakaba.
Su automobiliu susipažinusios spaudos vertinimas buvo net labai teigiamas, todėl VW nusprendė imtis serijinės gamybos. Surenkant automobilį buvo naudojama ta pati važiuoklė kaip „Bentley Continental GT“ ar „Plying Spur“. Ta pati važiuoklė šiek tiek patobulinus buvo naudojama ir pirmuosiuose „Porsche Panamera“ modeliuose.
„Phaeton“ pavadinimas atsirado iš nedidelio, sportiško žirgo, kuris buvo naudojamas tampyti karietoms 19 amžiuje. 20 amžiuje „Phaeton“ vardą turėjo greiti, lengvi ir kabrioleto kėbulą turintys automobiliai. O kai 1930-aisiais „Audi“ išleido savo automobilį pavadinimu „Phaeton“, tai buvo taip pat kabrioletas, tik ne sportinis, o skirtas ilgiems atstumams įveikti.
Šįkart „Phaeton“ tikrai nebuvo nei lengvas, nei sportiškas. Tačiau ilgiems atstumams įveikti tikrai buvo puikus. O turint omenyje ir didelį 2,5 tonų svorį, buvo ir pakankamai greitas. 100 kilometrų per valandą šis automobilis galėjo pasiekti per 6 sekundes, o maksimalus greitis buvo 320 km/h.
Automobilio kėbulą ir jo dizainą gamintojai vadino rafinuotu, tačiau realybė buvo kitokia. Daug kas šį automobilį vadino nuobodoku. Išorė buvo konservatyvi ir nė trupučio neiššaukianti.
„Phaeton“ taip pat buvo ir pats prabangiausias VW grupės automobilis, išleistas iki tol. Aukštos kokybės medžio apdaila ir odinės, ventiliuojamos, elektra valdomos ir masažuojančios sėdynės sukūrė tikrą prabangą.
Dar prieš 20 metų pasirodžiusiame automobilyje taip pat buvo įmontuota didelė multimedija su spalvotu ekranu (kas tais laikas buvo retenybė), o joje pirkėjai galėjo rasti ne tik integruotą telefoną, navigaciją ar televiziją, bet ir puikią, aukštos kokybės garso sistemą.
„Phaeton“ buvo ir pats prabangiausias VW grupės automobilis, išleistas iki tol.
Visi automobiliai buvo parduodami su 4 varomų ratų sistema, o variklį buvo galima rinkti iš kelių variantų: V6, V8, V10, arba pačio galingiausio 6 litrų talpos W12. Priklausomai nuo pasirinkto variklio, buvo komplektuojama ir 5 arba 6 bėgių automatinė greičių dėžė. Kai kuriais iš šių variklių VW dalinosi ir su „Audi A8“.
Serijinei gamybai Europoje automobilis buvo paleistas 2002 metais. Bėgant laikui pardavimai išsiplėtė ir į kitas rinkas. Spaudą modelis tikrai nustebino, o pagrindinis kilęs klausimas buvo: kas yra jo tikslinis pirkėjas. Gamintojai tikėjosi, kad automobilis bus lyginamas su kitais metais pasaulį išvydusiu „Bentley Continental GT“, tačiau tokios kalbos taip ir nepasigirdo. „Phaeton“ dažniau buvo lyginamas su „BMW 7“, „Mercedes-Benz S-Class“ ir „Audi A8“.
Ir nors „Phaeton“ pralenkė konkurentus savo kaina, įsisenėjusi pirkėjų meilė premium ženklams laimėjo, o automobilio pardavimų kiekis kėlė liūdesį. Fabrikas, kuriame „Phaeton“ buvo gaminamas, galėjo pagaminti 20 000 automobilių per metus, tačiau per metus parduodamų automobilių skaičius niekada neviršijo 6000 vienetų.
Didžiausios sėkmės šis modelis susilaukė Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Šiose šalyse pirkėjai džiaugsmingai priėmė VW ženkliuką ant premium klasės automobilio. Tačiau VW koncernui „Phaeton“ kainavo milijonus, o ta investicija niekada taip ir negrįžo. Labai panašiai, kaip ir kitas Ferdinando projektas. Šiek tiek vėliau pasirodęs „Bugatti Veyron“, taip pat kainavęs daug pinigų, tačiau jų neuždirbęs.
Buvo apskaičiuota, kad su kiekvienu parduotu „Phaeton“ modeliu, VW grupė prarado po daugiau nei 27 500 eurų. Nors tai atrodo pakankamai nedidelė suma, kai supranti, kad gamindami „Bugatti Veyron“ su kiekvienu automobiliu jie prarado po daugiau nei 4 milijonus eurų.
Nors Ferdinandas jau prieš „Phaeton“ modeliui pasiekiant serijinę gamybą turėjo atsistatydinti iš savo pareigų sulaukęs 65 metų, kaip to reikalauja Vokietijos įstatymai, šis modelis yra laikomas viena didžiausių jo klaidų.
Paskutinis iš pagamintų „Phaeton“ buvo pasirašytas visų darbuotojų ir paliktas fabrike. Taip buvo norėta pažymėti šio modelio eros pabaigą.
„Phaeton“ gamyba buvo sustabdyta 2016 metais. Buvo gandų, kad vokiečiai ruošia pakaitalą šiam modeliui, bet pirmtako nesėkmė ir „dyzelgeito“ skandalas privertė atidėti tolimesnius žingsnius. O besikeičiantys laikai ir alternatyvus kuras juos visiškai sustabdė.
Fabrikas, kuriame surinkdavo „Phaeton“ modelius, buvo perorientuotas į elektrinių automobilių gamybą ir technologijų tobulinimą. Dabar jame jau ant konvejerio rieda elektriniai „Golf“ ir „ID3“. Tik šiek tiek mažesniais tempais.
