Šios įsisenėjusios meilės vedinas, šiandien noriu jums papasakoti šio nuostabaus automobilio istoriją.
Aštuntajame dešimtmetyje VW sukūrė sportišką „Golf“ versiją, kuri vadinosi – „Scirocco“. Devintajame dešimtmetyje tas pats „Scirocco“ gavo šiek tiek atnaujintą odą, bet savo vidumi vis dar buvo pirmosios kartos „Golf“. Todėl gamintojai nusprendė padaryti tvirtesnį ir sportiškesnį „Scirocco“. Tik šio pavadinimo automobilis niekada negavo. Taip gimė naujasis „Corrado“.
Automobilis buvo pristatytas 1988 metais ir surenkamas Vokietijoje. Kaip teigia gamintojai, „Corrado“ pavadinimas kilo iš ispaniško žodžio „correr“, reiškiančio bėgti. Turint omenyje automobilį ir jo galimybes – vardas net labai tinkamas.
Gamybos pradžioje „VW Corrado“ buvo galima įsigyti su dviem skirtingais varikliais. Su 1,8 l, 16 vožtuvų, keturių cilindrų varikliu, turėjusiu 134 arklio galias bei su 8 vožtuvais ir tubina pagardintu 1,8 l varikliu, generavusiu 158 arklio galias. Pastarasis vadinosi G60, kaip ir automobilyje įmontuotas kompresorius.
Šiek tiek vėliau gamintojai išleido dar tris riboto tiražo automobilio variacijas. Pirmoji, „Corrado G60 jet“ versija gaminta tik Vokietijos rinkai. Pirkėjai galėjo rinktis tik iš 4 kėbulo atspalvių, o interjeras apskritai buvo spalvotas. Tuomet atrodė puikiai, tačiau šiuolaikinio pirkėjo tikrai nesužavėtų.
Antroji – 16 vožtuvų turinti G60 versija, generavusi 260 arklio galių. Būtent ši „Corrado“ versija yra rečiausia ir labiausiai ieškoma šio automobilio entuziastų.
Trečioji versija vadinosi „Storm“. Šiame automobilyje buvo montuojamas šešių cilindrų variklis, kuris skleidė tikrą simfoniją ausims – VR6.
1990 metais „Corrado“ buvo atnaujintas ir variklių gamą papildė 2 l variklis su 16 vožtuvų, turintis 134 arklio galias. Tais pačiais metais JAV rinkai buvo pristatytas ir 2,8 litro darbinio tūrio VR6 modelis su 181 arklio galia, o Europai, mano minėtasis VR6 su 2,9 l darbinio tūrio varikliu. Šio galingo variklio dėka, „Corrado“ nuo 0 iki 100km/h įsibėgėdavo per 6,9 sekundės. Labai greit VR6 tapo pats geidžiamiausias pasirinkimas pirkėjams.
Dešimtajame dešimtmetyje šis modelis buvo labai populiarus. Jis buvo liaupsinamas tiek žmonių, kuriems teko jį pavairuoti, tiek įvairiausių žurnalų bei TV laidų. Automobilis buvo ne tik modernus, turint omenyje laikmetį, kuriuo buvo pagamintas, bet ir stipriai orientuotas į vairuotoją.
Tai suteikė didelį vairavimo malonumą. „Auto Express“ žurnalas „VW Corrado“ apibūdino kaip vieną geriausių „vairuotojo automobilių“. Vienas britų žurnalų rašė, kad tai vienas iš 25 automobilių pasaulyje, kuriuos „būtina pavairuoti prieš mirtį“. O laidoje „Top Gear“ 2003 Richardas Hammondas apibūdino automobilį kaip „ateities klasiką“. Įspūdingi žodžiai apie nedidelį automobiliuką iš 90-ųjų.
Vienas iš šio modelio išskirtinumų, nustebinęs daugelį gūdžiais 90-aisiai buvo aktyvus galinis spoileris, kuris automatiškai pakildavo automobiliui pasiekus 100 km/h. Greičiui sumažėjus – spoileris nusileisdavo.
Žinoma, jeigu dideliais greičiais važiuojama nebuvo, o spoileris atrodydavo gražiau pakeltas – tai galima buvo padaryti ir mygtuko paspaudimu. O važiuojant dideliu greičiu, spoilerio dėka automobilis tapdavo žymiai stabilesnis. Ši technologija dar daug metų buvo naudojama VW automobiliuose.
Jeigu norėtumėte nusipirkti „Corrado“ patikėję Ričardo Hamondo žodžiais, kad tai ateities klasika, siūlau ieškoti VR6 modelio, arba vienaragio G60 su 260 arklio galių. Tikėtina, kad būtent šie modeliai leis jūsų investicijai pasiteisinti.
„VW Corrado“ – puikus pavyzdys, kaip nedidelis automobilis iš praeities, jau 30 metų gali nešti nepamirštamą vardą, o tikrų entuziastų mėgstamiausių automobilių sąrašuose vis dar būti viršūnėse.
