Laba diena, redakcija
Rytis pamena, kaip vaikystėje su sese iš suvalgyto apelsino sėklos išsiaugino nemažus medžius. Tai jį įkvėpė domėtis augalais. Namuose visuomet netrūko gėlių, mama vis iš kur nors atsinešdavo kokį „flenciuką“, o tetos buvo aistringos gėlininkės. Dar mokyklos laikais Rytis pradėjo rinkti kaktusus.
Dešimtoje klasėje jis perskaitė straipsnį apie vieną porą, kurį dviejų aukštų name augino kelių metrų aukščio euforbiją (Euphorbina grandicornis). Vaikinas suprato, kad jis nori irgi auginti tokį augalą.
„Paskambinau į žurnalo redakciją ir išprašiau tų žmonių telefono numerio. Jie mielai davė man vieną šakelę. Ir tas augalas su manimi jau keletą dešimtmečių, o su tais žmonėmis iki šiol bendrauju. Juk mes auginame tokį patį unikalų augalą“, – šypsosi Rytis.
Ne mažiau nei augalai yra įdomūs juos auginantys žmonės. Man visuomet patinka kalbėtis su augalų mylėtojais.
Vaikinas studijavo želdinių dizainą, prieš keletą metų kartu su žinomu floristu Andriumi Plindinu atidarė gėlių saloną „Gėlės ir gvazdikai“; Andrius atsakingas už floristines kompozicijas, Rytis – už vazoninius augalus.
Rytis internete, aukcionuose ir keliaudamas į ūkius medžioja unikalius sukulentus, kaktusus ir kaudeksus. Augalai tapo ne tik pomėgiu, bet ir mėgstamu darbu.
„Man tai pomėgis, laisvalaikis, atsipalaidavimas, malonus laukimas „naujo augintinio“, kai jį užsisakai ir lauki atvykstančio, ir didelis džiaugsmas, kai jis atkeliauja pas tave. Apie vieną augalą svajojau 15 metų ir visai neseniai viename aukcione pagaliau pavyko jį užsisakyti“, – šypsosi Rytis.
Požemių gėlės – kaudeksai
Ryčio namuose rauplėtosios dioskorėjos (Dioscorea elephantipes, arba augalų mėgėjų vadinami kaudeksai) labiausiai traukia akį, vaikinas šiuos augalus meiliai vadina storuliais. „Tai Afrikos augalas, gamtoje jo gumbas slepiasi po žeme, o paviršiuje pasirodo šakelės su lapeliais. Kai žmonės atrado tuos kaudeksų gumbus, jie pamatė, kad jie visai neblogai jaučiasi ir vazonuose.
Kaudeksų gumbas yra labai dekoratyvus, jis būna įvairiausių formų, ištisinis ar persipynusiomis šaknimis. Man teko matyti Kanarų salose miesto erdvėse augančius kaudeksus, jie virsta savotiškomis gyvomis skulptūromis. Ir dar be galo žavūs jų lapai: kartais tai keli visai nedideli lapukai, o kartais gražus, susuktas kuokštas ar gausi žaluma, kaip kokios palmės“, – pasakoja Rytis, demonstruodamas storuliukus vazonų gyventojus.
Šie augalai būna dideli, tačiau gali būti ir vos centimetro dydžio, miniatiūriniai. Vieni įdomesnių šios rūšies augalų – kaudeksinės pelargonijos. Dauguma retų kaudeksų ant Ryčio palangės atkeliavo iš Vokietijos, Italijos, Čekijos.
Šį savaitgalį parodoje „Augalų labirintai“ (Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete Vilniuje, Studentų g. 39) Rytis demonstruos rečiausius savo turimus kaudeksus. Rytis kviečia visus, mylinčius augalus, į parodą, nes joje galima bus išvysti išskirtinių, žmonių namie auginamų augalų, kurie tik dėl šios parodos tampa matomi daugeliui akių.
Nesirinkite per didelių vazonų; vazonas turi būti per pirštą didesnis nei ankstesnis. Dideliame vazone augalas pradeda auginti šaknis ir pats neauga.
„Man ši paroda – tai tikra šventė. Matai bendraminčius, kurių akys taip pat užsidega, kai pamato nematytą augalą. O kiek paskui būna kalbų apie auginimą, priežiūrą! Ten susirenka gerokai dėl augalų pamišę žmonės, – juokiasi Rytis. – Tokiose parodose pamatai kitokių augalų, pačių neįprasčiausių formų, pleti savo akiratį, žinias. Ne mažiau nei augalai yra įdomūs juos auginantys žmonės. Man visuomet patinka kalbėtis su augalų mylėtojais.“
Nevokite augalų
Tarp vyresnio amžiaus gėlininkų egzistuoja keista nuostata, kad reikia patinkančio augalo daigelį pasivogti, tada neva geriau auga. Rytis net rankomis sumojuoja tai išgirdęs.
„Čia pats baisiausias dalykas, kai pamatai po parodos ar tiesiog išėjus svečiams, kad augalas neturi šakos ar iš viso skylė likusi. Jauni žmonės taip nebedaro, o vyresni iš senų laikų turi tokį keistą įprotį. Geriau paprašykite, nes jeigu skubėsite greitai nusirauti jums patinkančio augalo dalį, tikrai sužeisite jį. Nėra gėlininko, kuris nenorės pasidalyti su kitais savo turimu augalu. Nėra nieko baisesnio už tokias vagystes. Prašau, nedarykite taip“, – sako Rytis.
Išauginti iš sėklų
Daugybę metų jis vežasi ir siunčiasi iš užsienio šalių jam patinkančius sukulentus. „Su manimi persikrausto ir augalai, kai kelis kartus teko keisti gyvenamąją vietą, kelių labai aukštaūgių teko atsisakyti, daug augalų padovanojau. Tačiau visuomet pasilieku patinkantį augalą ir jį pasidauginęs išauginu. Yra nemažai ir tokių, kurie su manimi 10–20 metų“, – pasakoja pašnekovas.
Kai kuris nors augalas labai užauga, Rytis jį pasidaugina, o šaknis atiduoda Botanikos sodams, kad ir kiti galėtų jais grožėtis. Jis turi patirties auginti sukulentus ir kaktusus iš sėklų.
Svarbiausia atminti, kad pasodinus tą „vaikutį“ į drėgną žemę nereikia dar papildomai laistyti. Geriau papurkšti orą, kad nebūtų augalas visai sausoje žemėje.
„Žmonėms gal geriausiai sekasi pasidauginti alijošinius augalus, nes jie apačioje suformuoja tokius „vaikučius“, kuriuos gražiai nusuki ir sodini. Čia tik svarbiausia atminti, kad pasodinus tą „vaikutį“ į drėgną žemę nereikia dar papildomai laistyti. Geriau papurkšti orą, kad nebūtų augalas visai sausoje žemėje. Po dviejų savaičių pradėkite rimčiau laistyti. Abejotina, ar pavyks, jeigu „vaikučius“ panardinsite į vandenį, kad išleistų šaknis, nors man pavyko taip kelis kartus pasidauginti, tačiau dažniausiai jaunas augalėlis nuo drėgmės pertekliaus tiesiog supūva“, – patirtimi dalijasi Rytis.
Patyrę gėlininkai žino, kaip nelengva užsiauginti gėlių iš sėklų, juolab sukulentų, kurie nemėgsta skubos. „Reikia pažaisti, gali užtrukti ir kelerius metus. Būna tokių sėklų kaip dulkės. Sukulentų auginimui iš sėklų reikia gerų sąlygų: iš pradžių reikia, kad būtų labai šilta, paskui jiems turi būti labai šviesu, reikia specialių lempų. Adeniumai bene greičiausiai auga. Kantrybės tikrai reikia, nors procesas be galo įdomus“, – sako Rytis.
Sukulentų ūkiai
Į saloną „Gėlės ir gvazdikai“ Rytis užsakinėja sukulentus ir kaudeksus iš Olandijos ūkių. Jo parduotuvėje bene didžiausias, kaip pats juokaudamas sako, augalų „kosmonautų“ pasirinkimas.
Rytis yra aplankęs kelis didelius sukulentų ūkius, ten jį visuomet priblokšdavo pasirinkimo gausa. Deja, tokia augalų gausa negali pasigirti mūsų šalies prekybos centrai. „Mes nepažįstame augalų, nežinome, ko prašyti iš pardavėjų, todėl tų augalų ir nėra mūsų šalyje. Pardavėjai užsakinėja tai, ką patys žino ir ką perka žmonės. Aukcionuose ar ūkiuose pamatau tą įvairovę, apie kurią svajoja kiekvienas sukulentų augintojas“, – sako pašnekovas.
Jis sako, jog mugėse, į kurias atvyksta augintojai, galima rasti įdomesnių, išskirtinių, retesnių gėlių, sukulentų. Jis pataria gėlių kolekcionieriams tokiuose būtinai lankytis, taip plėsti ir savo kolekcijas bei žinias.
Tačiau savęs Rytis kolekcionieriumi nevadina, nes tikras kolekcionierius privalo įsigyti viską iš to, ką kolekcionuoja. „O aš nesiekiu turėti visų kaktusų, man labiausiai patinka kaktusai be spyglių ir aš auginu būtent tokius. Ne, nesu kolekcionierius, esu tiesiog pamišęs dėl sukulentų“, – juokiasi Rytis.
Sukulentų priežiūra
„Svarbiausia prisiminti, kad kai kurie sukulentai (pavyzdžiui, eševerijos (Echeveria)) pasensta, reikia kirpti jų viršūnę ir iš jos auginti naują augalą. Su kaktusais taip daryti nereikia, o kaudeksai – kuo jam daugiau metų, tuo jis gražesnis. Kaudeksų viršų reikia genėti, kai jie eina „miegoti“, kai kurių viršūnės pačios nunyksta. Kai jiems būna „sausrų sezonas“ – jie miega.
Būna sunkoka, kai koks nors augalas ima augti žiemą, kai natūraliai gamtoje vyksta liūčių sezonas. Tada prireikia laiko, kad „atsukčiau“ jų vidinį laikrodį į lietuvišką ritmą: žydėti ir augti vasarą, o miegoti žiemą“, – pasakoja Rytis apie savo augintinių priežiūros ypatumus.
Pasak Ryčio, sunkiausia iš sukulentų auginti litopsius (gyvuosius akmenis). Jų priežiūra reikalauja didesnio jautrumo ir pajautimo. Prireiks ir laistymo pipete, ir daug laiko, kad suprastumėte, ko jiems reikia. „Su jais sunku susidraugauti“, – apie pačius įnoringiausius sukulentus sako Rytis.
Kaudeksų viršų reikia genėti, kai jie eina „miegoti“, kai kurių viršūnės pačios nunyksta. Kai jiems būna „sausrų sezonas“ – jie miega.
Dažniausiai pamatę jo kolekciją klausia: kiek gi laiko užtrunka juos palaistyti ir kitaip jais pasirūpinti? Rytis to nesureikšmina: „Kas rytą apeinu juos, pažiūriu, kaip jie jaučiasi. Per daugybę metų yra pridaryta daug klaidų, labai daug nunyko, nes, pavyzdžiui, ramybės periodais visai nelaisčiau. Tačiau šaknims kažkiek drėgmės visgi reikia.
Sukulentų galima ilgesnį laiko tarpą nelaistyti, jiems nieko nenutiks, tačiau augalas vis tiek turi gauti drėgmės. Nelaistomas kaudeksas numes lapus, gali pamiegoti tą laiką, o kai pradėsite laistyti, vėl augs. Kuo daugiau metų augini, tuo daugiau patirties atsiranda. Reikia jausti savo augalus, su jais susidraugauti, tada intuityviai jausite, kaip juos prižiūrėti“, – įsitikinęs Rytis.
Dar keli Ryčio Motiekaičio patarimai, kaip prižiūrėti sukulentus:
- Kambariuose augančius sukulentus puola kenkėjai: skydamariai, voratinklinė erkė. Pastaroji itin maža, pamatai, kai augalas jau būna žuvęs: lapai krinta, augalas ima džiūti, atrodo, kaip kalkėmis padengtas. Profilaktiškai siūlau nupurkšti tokiu purškalu pagal senovinį receptą: 200 g nuluptų česnakų išspauskite į 10 litrų vandens. Palaikykite parą, nukoškite ir purkškite. Tai puiki priemonė nuo visų kenkėjų, sustiprina augalą.
- Sukulentus reikėtų pradėti tręšti pavasarį, tręšti visą vasarą, kad jie lengviau ištvertų žiemą – jie tada būna stipresni, geriau auga.
- Persodindami sukulentus, nesirinkite per didelių vazonų; vazonas turi būti per pirštą didesnis nei ankstesnis. Dideliame vazone augalas pradeda auginti šaknis ir pats neauga;
- Kaudeksus persodinti reikėtų ne kasmet, vazonėlį didinti reikėtų ne dažniau kaip kas 5 metus;
- Sukulentų žemės mišinys pagal Rytį Motiekaitį: puodelis juodžemio, pusė puodelio molio granulių (nesušokantis kraikas katinams, ieškokite gyvūnų parduotuvėse, ant pakelio būna parašyta „tinka ir augalams“) ir pusė puodelio žvyro. Rytis tikina, kad sukulentai, ypač kaktusai, labai mėgsta tokią žemę.
- Didžiausia klaida į vieną vazoną sodinti kaktusus ir sukulentus, jiems reikia skirtingų laistymo režimų; kompozicijos visuomet rizikingos.
