Augalams įtaką daro šaltas pavasaris ar vasara, ilgai trunkantys karščiai ir sausros. Nepalankių oro sąlygų nepakeisime, tačiau derlių naikina ir augalų ligų sukėlėjai, kenkėjai bei piktžolės – tai irgi gamtos dalis. Kaip padėti augalams, kokiomis priemonėmis kovoti su nepalankiomis sąlygomis – pataria „Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart.
Nuo šalčių apsaugo agroplėvelė
„Jokia priežiūra nekompensuos nepalankių oro sąlygų. Jei daržas įrengtas atvirame lauke ir augalams trūksta šilumos, gero derliaus neužauginsime“, – sako Andrej Lenart.
Žinoma, šiek tiek sušvelninti oro sąlygas galima. „Jei daržoves pasėjate ar pasodinate anksčiau, racionalu lysves uždengti agroplėvele. Tokiu būdu augalams pagerinate sąlygas, padidinate temperatūrą ir galite sulaukti ankstyvesnio derliaus. Tiesa, agroplėvelė apsaugo nuo šalčio iki tam tikros ribos. Jei oro temperatūra nukrenta žemiau 5 laipsnių, plėvelė neapsaugos ir augalai nukentės“, – atkreipia dėmesį agronomas.
Visas priemones reikia naudoti tikslingai, tik tuomet tai duos teigiamą rezultatą.
Vargina ilgai trunkantys karščiai
Lietuvoje klimatas permainingas, augalai nukenčia ne tik nuo šalnų, bet ir nuo karščių. Pastaruoju metu vasaromis vargina ilgai trunkantys karščių periodai – per aukšta temperatūra augalus gali ir pražudyti.
Pasak A.Lenart, nuo karščių augalų neapsaugosite, nebent gali padėti laistymo sistemos, kurios purškia vandenį virš sodo ar daržo: „Tai šiek tiek atvėsina augalus, bet vandens reikia naudoti labai daug. Jei vanduo siurbiamas iš atvirų vandens telkinių, problemos nėra, bet jei reikia naudoti vandentiekio vandenį, kažin, ar ekonomiškai apsimoka. Kitos išeities nematau.“
Vanduo turi pasiekti augalų šaknis
Kartu su karščiais ateina ir sausros periodai, augalams pradeda trūkti drėgmės. Šią problemą pastebime iš karto – pradeda vysti augalų lapai, o veja ima geltonuoti. Tai pirmi požymiai, kurie pastebimi vizualiai.
„Jei norime įsitikinti, koks tikras drėgmės poreikis, kastuvu praskleiskite dirvožemį ir pažiūrėkite, kaip giliai sudrėkusi žemė. Augalų šaknys siekia 10–15 cm, reikia labai daug vandens, kad pasiektų giluminius sluoksnius“,– teigia A.Lenart.
Vaismedžių šaknys gilios, todėl ne taip greitai išdžiūsta, tačiau ir sodui reikia pakankamai vandens. „Svarbu daržą ir sodą laiku palaistyti, kad augalams užtektų drėgmės“, – pataria specialistas.
Lepesnės veislės – daugiau priežiūros
Pastaruoju metu klimatas šiek tiek keičiasi, šiltesnės ne tik vasaros, bet ir ruduo bei žiema, tačiau pastovumo nėra – tai parodė praėjusi šalta žiema. „Jei susigundėte įsigyti lepesnių augalų, jie gali išgyventi švelniame klimate, tačiau svarbu nepamiršti pasirūpinti augalais, jei oro sąlygos keičiasi“, – sako A.Lenart.
Dažnai sodai nukenčia nuo vėlyvųjų šalnų – pradėjus žydėti vaismedžiams oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, apsninga žiedlapius. „Medžių agroplėvele neuždegsite. Jei šalna nedidelė, didelių problemų nebus, tačiau rimčiau pašalus, gali nukentėti būsimas derlius. Tenka pasikliauti augalų atsparumu nepalankioms oro sąlygoms, todėl svarbu pasirinkti tinkamas veisles“, – pataria specialistas.
Pasak A.Lenart, klimato sąlygos priklauso ir nuo regiono, sodo ar daržo orientacijos namo atžvilgiu – šiaurinėje pusėje visada bus šalčiau: „Skirtingai juda ir oro srautai, nors jų nematome, jie turi savo kelius, todėl vienoje vietoje augalai nušąla, o vos už kelių žingsnių – lieka sveiki.“
Šiltesni orai privilioja kenkėjus
Ilgiau trunkantys karščio periodai, šiltesnis ruduo ir žiemos lemia tai, kad išgyvena daugiau kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Pasak agronomo, jų populiacija didėja, jiems reikia daug maisto, todėl jie puola augalus ir gali suvalgyti net visą mūsų derlių: „Dėl palankių oro sąlygų atsiranda naujų kenkėjų ar ligų sukėlėjų, kurių anksčiau nebuvo.“
Nauji kenkėjai ir ligų sukėlėjai į Lietuvą atkeliauja įvairiais būdais – gali patekti kartu ir su atvežtiniais augalais. Nors vykdoma augalų apsaugos sanitarinė kontrolė, kuri pristabdo naujų kenkėjų plitimą, tačiau visiems kelio neužkerta.
„Ūkininkai pastebi, kad atsirado ir naujos piktžolių rūšys“, – teigia agronomas.
Kenkėjai, ligų sukėlėjai ir piktžolės – taip pat gamtos dalis. Piktžolės naudoja tas pačias maisto medžiagas, kuriomis maitiname kultūrinius augalus. Kadangi piktžolės daug aršesnės, jos atima maisto medžiagas ir jų nelieka augalams derliui išauginti. „Jei karaliauja piktžolės, nieko gero darže neturėsime“, – teigia A.Lenart.
Pasak agronomo, jei renkamės daržoves, vaisius ar uogas, kurios skanesnės ir gražesnės, bet neatsižvelgiame į veislės atsparumą, reikės daugiau pastangų ir priemonių kovoti su ligomis ir kenkėjais.
Sodininkams ir daržininkams kovai su augalų kenkėjais ir ligomis A.Lenart pataria naudoti augalų apsaugos priemones. Kovai su kenkėjais rekomenduojama naudoti „Mavrik“, nuo ligų – „Score“, „Topas“, „Infinito“ ir „Revus“. Visi šie produktai skirti individualiam naudojimui.
Kad padidintume augalų atsparumą kenkėjams ir ligoms, reikia nepamiršti jų patręšti. Stiprūs augalai geriau ištveria nepalankias augimo sąlygas. Atsižvelgiant į augalų rūšis ir tręšimo laikotarpį, rekomenduojama rinktis universalias trąšas, pavyzdžiui, birias lietuviškas trąšas „Pavasaris“, „Vasara“ ar „Ruduo“ arba specializuotas pagal auginamą augalų rūšį „Braškėms“, „Bulvėms“, „Šilauogėms“, „Agurkams “, „Pamidorams“ ir kt.
