Užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose, tokiu principu tvarkoma ir daugiau atliekų, pavyzdžiui užstatas grąžinamas atidavus perdirbėjams ir padangas bei panaudotą automobilių alyvą. Ar užstato sistemoje galėtų dalyvauti daugiau pakuočių tipų? Ar tai suteiktų efektą?
Siekia į užstato sistemą įtraukti vienkartinius podelius ir maisto dėžutes
Portalo zerowasteeurope.eu duomenimis, depozito sistema yra priemonė, kuri iš tikrųjų padės surinkti apie 90 proc. visų pagaminamų plastiko pakuočių iki 2029 – ųjų.
Šalyse, kur veikia ši sistema, ją palaiko apie 80 proc. gyventojų, taip pat ji padeda įskiepyti požiūrį, kad pakuotės yra ne šiukšlės, o vertingas resursas. Depozito sistema ne tik prisideda prie vietos ekonomikos, kuria darbo vietas, tačiau ir skatina eko-dizainą, nes buteliukus nori nenori tenka gaminti tokius, kuriuos būtų galima perdirbti (antraip jų grąžinimas į taromatus nebetektų prasmės).
Pakuotės yra ne šiukšlės, o vertingas resursas.
JAV depozitas atgaunamas grąžinus padangas, alyvą, pavojingas atliekas
Kai kuriose pasaulio šalyse užstato taikoma pavojingoms baterijoms, automobilių alyvai, įvairiems neigiamą poveikį aplinkai turintiems metalams, padangoms, buitinei technikai ir daugybei kitų atliekų. Jungtinėse Amerikos valstijose pirmięji „čekiai už buteliukus“ Oregono valstijoje įvesti dar 1971-aisiais metais.
Dabar į JAV užstato sistemą taip pat įtrauktos švino rūgšties baterijos, panaudota alyva, padangos, įvairios pavojingos atliekos, elektronikos prietaisai ir panašiai.
Už Atlanto švino rūgšties baterijos turi net 10 dolerių vertės užstatą (tačiau turi būti grąžintos per pusantro mėnesio nuo įsigijimo), padangos – nuo 0,5 iki 5 dolerių, priklausomai nuo padangos dydžio. Už sugrąžintą galoną (apie 4 litrus) panaudotos alyvos Kalifornijos valstijoje mokama 40 centų.
Mokslininkė Margaret Walls savo tyrime „Depozito sistemų teorija ir praktika“ rašo, jog depozito sistema padeda ne tik sumažinti kietųjų atliekų kiekį (tai atvejai, kai šiukšlės tiesiog voliojasi miškuose ir ant šaligatvių), tačiau ir apsaugo orą bei vandenį, nes, pavyzdžiui, alyva ar pavojingos skystos atliekos gali garuoti, per grutinius vandenis patekti į vandens telkinius.
Turi veikti dvi sistemos
Spalio pabaigoje Lietuvos Seime vyko konferencija, kurios metu atliekų sektoriaus ekspertai, politikai, viešųjų įstaigų vadovai diskutavo, kokia sistema leistų Lietuvoje geriausiai sutvarkyti pakuočių atliekas. Joje iškelta idėja, galbūt į depozito sistemą po tokių sėkimingų jos veiklos pirmųjų metų reikėtų įtraukti ir stipraus alkoholio stiklinius butelius.
„Suprantame norą plėsti užstato sistemą, kuri veikia nepriekaištingai. Tačiau tikrovė yra tokia, kad ši sistema negali surinkti visų pakuočių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, veikia dvi sistemos: užstato ir konteinerinė. Pirmoji orientuota tik į gėrimų pakuočių surinkimą, todėl ji gali pasiekti aukštus rezultatus, o konteinerinė sistema surenka visa kita. Kol yra balansas, šios sistemos ne konkuruoja, o papildo viena kitą“, – sakė viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Užstato sistemos (USAD) vadovas Gintaras Varnas pritarė K. Pociui: užstato sistemoje dalyvauja mažiau nei 10 proc. visų pakuočių, todėl negalima planuoti, kad per ją pavyktų surinkti didžiąją dalį atliekų – spalvotieji rūšiavimo konteineriai visuomet bus pagrindiniai mūsų pakuočių atliekų surinkėjai.
Užstato sistemoje dalyvauja mažiau nei 10 proc. visų pakuočių.
Be to, į konteinerinę sistemą jau investuota daug valstybės lėšų, rūšiavimo konteinerių tinklas išplėtotas taip, kad kiekvienas net atokios vietovės gyventojas savo kaime galėtų juos atrasti. Todėl mažinant pakuočių surinkimą per rūšiavimo konteinerius ir didinant per užstato sistemą, ankstesnės investicijos būtų tarsi nubraukiamos, išmestos į balą. O tuo metu užstato sistemos plėtrai reikėtų papildomų didelių investicijų.
Aplinkos ministerijos ekspertai skaičiuoja, jog vien norint įtraukti stipriųjų gėrimų butelius į depozito sistemą, reikėtų papildomų 8,34 mln. eurų investicijų. Jei tiek iš tiesų būtų investuota, tai paverstų abi sistemas – tiek rūšiavimo konteinerių, tiek užstato, neefektyviomis, neatsiperkančiomis.
Depozito sistemos pranašumai: eurai – geriausias rūšiavimo mokytojas
Mokslininkės Margaret Walls teigimu, depozito sistema pranašesnė už įvairius atliekų mokesčius, nes kai žmonės turi sumokėti už atliekų tvarkymą, jie pradeda ieškoti būdų, kur ir kaip nelegaliai numesti savo atliekas.
Mes tuo tikime – Lietuvoje, tiek privatūs asmenys, tiek įmonės ne kartą yra pričiupti verčiantys savo atliekas miškuose.
Tačiau kai tenka susimokėti ne už šiukšlių tvarkymą, o už pageidaujamą daiktą (ne tik buteliuką, bet ir elektronikos prietaisą, alyvą automobiliui), šio mokesčio galime išvengti tik nepirkdami to daikto.
Palaikyti švarią aplinką labiausiai skatina ekonominė nauda.
Mokslininkų Viscusi, Hubero ir Bello prieš kelerius metus atliktas visuomenės elgesio tyrimas atskleidė, kad veikiant depozito sistemai, šeimos laikosi požiūrio „viskas arba nieko“. Kitaip tariant, jos arba surenka visus plastikinius ir stiklinius butelius, skardines iš visų namų kampų ir neša į taromatus viską, ką yra įsigiję, arba tiesiog lengva ranka viską išmeta į bendrą šiukšliadėžę. Galiausiai mokslininkai padaro išvadą, kurią, turbūt, giliai širdyje žinome: palaikyti švarią aplinką labiausiai skatina ekonominė nauda.
Laikinos ir mažos apimties depozito sistemos
Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo draugija savo tyrime „Depozito sistemos pakuotėms“ pastebėjo, kad galimos ir mažos apimties bei laikinos depozito sistemos. Pavyzdžiui, 2018-aisiais Ispanijos Menorkos saloje Saint Joan festivalio metu buvo sukurta laikina depozito sistema. Festivalio dalyviai turėjo grąžinti butelius, skardines ir kartotines vienkartines pakuotes į specialius konteinerius. Iš viso per festivalį buvo grąžinta daugiau nei 13 600 pakuočių.
Galimos ir mažos apimties bei laikinos depozito sistemos.
Savas „depozito“ sistemas kuria ir kai kurie kosmetikos gamintojai. Pavyzdžiui, Lietuvoje kompanijos „Uoga uoga“, „Žiedė“ suteikia tam tikrą nuolaidą naujiems gaminiams, grąžinus tuščią kosmetikos buteliuką.
Bet kokios iniciatyvos, kurios mažina pakuočių atliekų kiekį – sveikintinos. Lietuvoje vis dar palyginti šviežia užstato sistema ir ji iš tiesų veiksminga, tačiau visų aplinkos taršos problemų neispręs – likusias atliekas vis tiek turėtume rūšiuoti (net jei už tą darbą negalime susigrąžinti lėšų) ir išnaudoti rūšiavimo konteinerius, į kuriuos valstybė taip pat investavo didžiules lėšas.
