Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad asmeniniai finansai yra labiausiai stresą sukeliantis faktorius 18–24 metų žmonėms − tą įvardino 64 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Antroje jaunimo streso priežasčių vietoje rikiuojasi darbas (57 proc.), po to sveikata (34 proc.), santykiai (32 proc.) ir šeima (19 proc.).
Kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, palyginti su šalies vidurkiu, dėl pinigų jaudinasi 25 procentiniais punktais daugiau jaunimo, dėl darbo 14 proc. punktų, dėl santykių 11 proc. punktų daugiau. Tik dėl sveikatos jauni žmonės nerimauja mažiau, nei vidutiniškai tai daro Lietuvos gyventojai.
„Tai, kad jaunimo streso lygis yra aukštesnis nei kitų, neturėtų stebinti. Jauni žmonės nemažai sprendimų, ypač finansinių, priima pirmą kartą gyvenime. Nerimą sukelia patirties stoka, baimė padaryti neteisingus sprendimus ir net žmonių, galinčių padėti, patarimų vengimas. Tačiau reikia pažymėti, kad visus šiuos dalykus galima nesudėtingai išspręsti“, – tyrimo duomenis komentuoja J.Cvilikienė.
Pinigų klausimas išderina santykius su artimaisiais beveik kas trečiam respondentui, o produktyvumas darbe krenta kas ketvirtam.
Susirūpinimas finansine situacija taip pat neigiamai veikia sveikatą, įskaitant ir psichikos – tą nurodė 41 proc. apklaustųjų. Pinigų klausimas išderina santykius su artimaisiais beveik kas trečiam respondentui, o produktyvumas darbe krenta kas ketvirtam – beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai.
Pasak „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės, šiais metais pagalbos linijos darbuotojai pastebi, kad skambinantieji skundžiasi augančiu nerimu. Jis kyla tiek dėl pasaulinės pandemijos, tiek dėl jos sukeltų padarinių: netikrumo dėl ateities, nuovargio nuo nuotolinio darbo ir mokslo bei sumažėjusio žmogiškojo ryšio. Finansinis nerimas irgi yra viena iš problemų, kurią vis dažniau įvardina skambinantieji.
„Kad ir kokios priežastys sukelia nerimą bei emocinį nestabilumą, nederėtų į tai numoti ranka, atvirkščiai – reikia rasti būdų, kaip su juo susidoroti. Visų pirma, derėtų koncentruotis į tai, ką galima padaryti, o ne svarstyti „kas bus, jeigu“. Reikėtų stengtis nerimą paversti veiksmu ir spręsti problemą, taip pat išmokti priimti nerimastingumo jausmą, o ne jį užgniaužti“, – sako „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė.
Tyrimo duomenimis, aptarti asmeninius finansus jaunimas labiausiai yra linkęs su šeima, tą nurodė 56 proc. respondentų. Apie pinigus su partnere ar partneriu kalbasi kas trečias, o su draugais – kas ketvirtas. Finansų apskritai nėra linkę aptarinėti penktadalis jaunų žmonių.
„Pastebime, kad didžioji dalis žmonių, skambinančių į „Jaunimo liniją“, kalba apie santykius – tai sudaro ketvirtį visų pokalbių. Apie darbą, sveikatą ar finansus kalbama mažiau, net jei tai ir yra tikroji nerimo dėl santykių priežastis“, – teigia R.Stanelytė.
Finansų apskritai nėra linkę aptarinėti penktadalis jaunų žmonių.
J.Cvilikienė sako, kad jauni žmonės galėtų būti dar drąsesni: nebijoti kalbėtis apie pinigus ar kitas problemas, priimti ir specialistų pagalbą, taip pat išnaudoti šiuolaikinius instrumentus, kuriuos jiems suteikia finansinės organizacijos.
„Internete, bankų svetainėse galima surasti įvairių priemonių, kurios padeda susiplanuoti mėnesio biudžetą, pasiekti trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo tikslus, investuoti į savo ateitį. Tikrai neverta atidėlioti finansinių klausimų sprendimo, geriau imtis spręsti juos nuo mažų žingsnelių“, – pataria J.Cvilikienė.
