Tad kokios dovanos geriausios ir smagiausios, labiausiai nudžiugina? Kiekvienas turi savą atsakymą į šį klausimą, nes norai ir svajonės kiekvienam savi. Kaip ir pasirinkimas – tikėti ar netikėti Kalėdų seneliu, ypač – jeigu tau jau daugiau nei bent 10 metų.
„Kiek žmonių tikės, tiek Senelis tikras ir bus. O jeigu netikės, tai ir nebus, – iki Kalėdų likus kelioms savaitėms 15min studijoje šypsojosi Senelis Kalėda, paklaustas, ar jis tas tikrasis. – Ir ne tik vaikams reikia to tikėjimo, kaip tik suaugusiems reikia to tikėjimo. Pasitikėjimo, kad vis dar yra gyvas vaikas viduje ir galima džiaugtis ta paprastąja, naiviąja, nuostabiąja tikėjimo forma, kad Senelis Kalėda yra.“
Geri darbai – kamuoliukai
Ir apie dovanas svajoje ne tik mažieji. Senelis Kalėda net papasakojo savo versiją, kaip atsiranda dovanos, kadangi versijų esama daug ir realių – kad Kalėdų senelis ar nykštukai jas gamina ir pan.
„Kai vaikas – man vaikai yra visi, tik vieni su daugiau raukšlių, kiti su mažiau, vieni daugiau šypsosi, kiti mažiau, ir tai nuo amžiaus nepriklauso – padaro gerą darbą, pradžiugindamas aplinkinius, paliesdamas širdeles, šis darbas pavirsta į tokį nuostabų kamuoliuką. Tas kamuoliukas per kalnus ir upes nukeliauja už poliarinio rato ir per Šiaurės pašvaistę atkeliauja į mano namus. Mano didysis darbas yra tuos kamuoliukus surinkti ir sudėti į dėžutes, ant kurių surašyti gerą darbą atlikusio vaiko vardas, adresas ir t.t. Kuo daugiau gerų darbų, tuo daugiau kamuoliukų, ir visi toje dėžutėje telpa.
Bet visi jūs žmonės, būna visko. Jeigu netyčia blogas darbas pasidaro, tai jis tokiu piktu, panašiu į vorą padaru pavirsta. Nesibeldęs, nieko nesiklausęs įlenda į dėžutę ir valgo tuos kamuoliukus. O aš padaryti nieko negaliu, galiu tik varpais skambinti, kutenti vaiką, kad darytų gerus darbus.
Bet išsigelbėjimas yra.
Jeigu netyčia tą blogą darbą padarei, reikia atsiprašyti. Yra šviesos greitis ir atsiprašymo greitis, tai atsiprašymo greitis yra šiek tiek greičiau negu šviesos. Atsiprašymas atsiranda toje dėžutėje, ir tas blogas darbas pavirsta į aguonos grūdelį, nurieda į kamputį ir nieko blogo nebedaro.
Geras darbas pavirsta į nuostabų kamuoliuką.
Reikia parašyti laišką Seneliui, jis atkeliauja savais keliais, ir mes jį įdedame į dėžutę. Ir tą stebuklingą naktį, kada iš tikrųjų vyksta nerealūs stebuklai, iš to kalėdinio laiško ir vaiko padarytų gerų darbų gimsta dovana. Paslaptis yra ta, kad Senelis dovanų nedaro, dovanas pasidaro patys vaikai. Ir tie, kurie sako, kad yra per seni būti vaikais, tai ne, visi yra vaikai ir visi jie turi dėžutes“, – savą pasaką papasakojo Senelis Kalėda.
Nuo... iki
Laiškuose norų būna pačių įvairiausių – „nuo spaudomų, braukomų iki glostomų, kutenamų“, sako Senelis Kalėda. „Bet smagiausia, kai paprašo tų dovanų, kurios gali džiaugsmo suteikti ir kitiems. Tas dovanas be jokio svarstymo nešam ir dar nuo savęs pridedam“, – užtikrino jis.
Dabar mes spausdiname greitai. Bet kokia nereali būtų dovana – parašyti tikrą laišką.
Tačiau ne visada dovanos kaina lemia, kad ji ir bus pati mieliausia ar labiausiai laukta. „Neįkainojama dovana yra skirtas laikas ir parodytas dėmesys. Tarkim, draugui, kurio gimtadienius tik per feisbuką prisimeni ir ten parašai „Su“ ir trys šauktukai. O jei tikrai atsimintum, kad yra to draugo gimtadienis, ir jam paskambintum? Ir tu jam parašai tikrą laišką. Juk kada gavote tikrą laišką? Tas laiškas rodo, kad žmogus skyrė laiko, pasiruošė, galvojo, ką parašyti.
Dabar mes spausdiname greitai. Bet kokia nereali būtų dovana – parašyti tikrą laišką. Arba paskambinti, arba susitikti arbatos, kavos puodeliui. Tas parodytas dėmesys šiais laikais turbūt ir yra vertingiausia dovana“, – dovanų idėjas sufleravo Senelis Kalėda.
Jos labai tinka suaugusiesiems. Kaip sako Senelis Kalėda, to dažniausiai žmonės ir nori, tik įvardija kaip sveikatos, ramybės. Bet tai esą susiveda į tą patį laiką – visi skuba, planuoja savo laiką minučių tikslumu, tik nebelieka kada sustoti, skirti laiko sau. Galbūt maldai, meditacijai, tiesiog pabuvimui tyloje.
„Gyvos“ dovanos – su atsakomybe
Labai smagu keturkojį padovanoti, bet grįžta jų į globos įstaigas kur kas daugiau.
Kiek atsargesnis Senelis Kalėda tik dėl „gyvų“ dovanų – atnešti jas džiugu, nes niekas kitas tokio džiaugsmo nesukelia, kaip kačiukas, šuniukas, žiurkėnas ar kitas gyvūnas. Bet jeigu augintiniui nepritaria kiti šeimos nariai, neretai kyla problemų.
„Su tokiomis dovanomis dovanojama ir atsakomybė. O, deja, šiais laikais ta atsakomybė kartais susvyruoja. Aš esu atnešęs ne vieną ir ne du gyvūnus, bet kai atėjo laiškas iš Vilniaus gyvūnų globos namų su statistika – sunerimau. Labai smagu keturkojį padovanoti, bet grįžta jų į globos įstaigas kur kas daugiau – paleidžiami į gatvę, atveža tiesiogiai sakydami, kad tai buvo nepageidaujama dovana. Atnešti nesunku, bet ar yra prisiimama atsakomybė?“ – pastebi Senelis.
Svajoti, pasirodo, irgi reikia atsakingai. Bet svarbiausia per metus prigaminti tų gražiųjų kamuoliukų – gerų darbų, kurie pavers svajones realiomis dovanomis stebuklingą Kalėdų naktį.
