Linkęs į muziką, jis visgi greitai suprato, kad itin geru muzikantu nebus, todėl paliko muzikos konservatoriją ir įstojo į visišką priešingybę – taikomąją matematiką. Paklaustas, kodėl, Pijus pirmiausia prisimena savo amžinatilsį senelio žodžius: jei nesi apsisprendęs, ką nori veikti gyvenime – stok į matematiką, kuri suteikia puikius loginio mąstymo pagrindus viskam, ką bedarytum.
„Vis dėlto, kaip pats greitai supratau, vien kažkur įstoti neužtenka: gilesnis suvokimas ir loginio mąstymo lavinimas ateina tik per sunkų ir motyvuotą darbą. Man tokia akis atvėrusia motyvacija tapo išvyka studijuoti per „Erasmus“ programą į Daniją – ten studijuodamas ir rašydamas bakalauro darbą supratau, kas iš tiesų yra ta matematika ir kaip ją galima taikyti,“ – prisimena intensyvius mokslų metus Pijus.
Pradėjus magistro studijas, prasidėjo ir karjeros etapas – darbas vienoje Kauno IRT sektoriaus įmonėje, vėliau – viename iš Lietuvos bankų, dirbant prie kapitalo pakankamumo vertinimo ir kiekybinių skaičiavimų. „Man tai buvo ne tik praktinių įgūdžių mokymosi metas, bet ir prisilietimas bei supratimas, kaip žmonės bendrauja kitose, ne akademinėse struktūrose,“ – prisimena duomenų mokslininkas.
Duomenų mokslas – įvairių problemų sprendimui
Šiandien Pijus – Kaune įsikūrusio „Centric“ kompanijos padalinio komandos narys, vienas iš keturių duomenų mokslininkų. „Galima sakyti, kad tai, ką darau čia, gerokai skiriasi nuo tų dalykų, kuriuos dirbdavau ankstesnėse kompanijose: mes nesivadovaujame apibrėžtais reglamentais, bet viską kuriame nuo nulio ir kiekvieną projektą auginame tarsi kūdikį – o tai neabejotinai įtraukia į produkto vystymą nuo pat pradinės stadijos,“ – apie darbus pasakoja Pijus.
Kokie gi tie projektai, kuriami „Centric“ duomenų mokslininkų? Vienas įdomesnių – darbas su geležinkelių priežiūros įmone, padedant spręsti susidėvėjusių bėgių keitimo problemą.
„Kartu su olandais kuriame sistemą, kuri padėtų atpažinti bėgių įtrūkimus ankstyvoje stadijoje ir taip ne tik sutaupytų kompanijai dideles pinigų sumas, bet ir, svarbiausia, padidintų saugumą – nes geležinkelio bėgių priežiūra taptų efektyvesnė,“ – pasakoja Pijus.
Dar vienas įdomesnių projektų – vaizdų atpažinimas: lietuvių komanda kuria produktą, kuris leidžia mažmeninės prekybos įmonėms naudojantis vaizdo kamerų užfiksuotais duomenimis mažinti vagysčių skaičių prie savitarnos kasų.
Apdovanojantis dosnumas
Ten, kur baigiasi skaičiai ir analizė, prasideda kita, ne mažiau svarbi Pijaus gyvenimo dalis – savanorystė ir darbas su jaunimu organizacijoje „Gerumo rankos“, su kuria jis ne tik dirba, bet ir yra vienas iš bendraįkūrėjų.
„Viskas prasidėjo tikriausiai dar vaikystėje, kai pats buvau aktyvus skautų narys. Vėliau, jau grįžęs po mokslų užsienyje, su bendraminčiais supratau, kad neformalaus ugdymo, švietimo idėjos yra man artimos, teikiančios džiaugsmą ir prasmę. Taip įkūrėme viešąją įstaigą „Gerumo rankos“, kuri metai po metų auga ir plečia savo veiklą: iš pradžių veikėme tik kaip vasaros stovyklos, savaitgaliniai susibūrimai, vėliau, jau kassavaitiniai užsiėmimai. Na, o šiemet atidarėme jaunimo dienos centrą, kuriame kiekvieną darbo dieną, nuo 15 iki 19 valandos laukiami Vilijampolės vaikai, norintys saugiai, turiningai ir šviesiai praleisti laiką po pamokų.
Pasak Pijaus, dirbant su socialinės atskirties vaikais, labai aiškiai matomos kelios pagrindinės problemos: viena jų – netikslinga ir atvirkštinį efektą sukelianti parama. „Tai, kad jūs paaukosite vaikui eurą ar nupirksite naujas kelnes, problemos nesprendžia – neretai kaip tik užfiksuojate jo mąstymą, kad būti remtinu yra patogu. Antra problema – kad vaikai neturi galimybės išlipti iš juos supančios ir įtraukiančios socialinės aplinkos, nepatiria socialinės integracijos. Pagaliau, dienos centre laukiame vaikų iš visų šeimų, ne tik patiriančių socialinę atskirtį, nes saugios, jaukios ir priimančios aplinkos, kurioje galėtų pabūti, neretai prireikia vaikams iš pačių įvairiausių šeimų – ir mes visada esame pasirengę tuos vaikus priimti ir pakviesti prisijungti prie mūsų veiklų“.
Nors Pijus prisipažįsta, kad darbas su jaunimu neretai tampa iššūkiu – būna, kad grįžę namo savanoriai ir ašarą nubraukia – tačiau viską atperka kiti dalykai: „Galbūt to nesupratau prieš pradėdamas savanoriauti, bet puikiai suprantu dabar: tiek, kiek duodi, tau sugrįžta dvigubai ar net daugiau. Jei anksčiau sakydavau, kad čia ateinu dėl vaikų, tai šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad ir dėl savęs paties – nėra geresnio būdo, kuriam galėčiau paskirti savo laisvą laiką“.
Kompanijos vidinės kultūros atspindys
Pasak „Centric IT Solutions Lithuania“ žmogiškųjų išteklių vadovės Eglės Valantinės, jau seniai pastebėta, kad socialiai atsakinga veikla teikia naudą ne tik aplinkai ar visuomenei, bet ir praturtina paties žmogaus gyvenimą, suteikdama įvairiapusiškos patirties.
„Natūralu, kad šiuolaikinės kompanijos skatina atsakingumo ir dalijimosi kultūrą: kiekvienam darbuotojui svarbu, kad jo darbai įmonėje turėtų prasmę – todėl papildomos socialinės veiklos prisideda prie tos prasmės auginimo,“ – sako ji.
„Centric“ darbuotojai ne tik dalyvauja kompanijos organizuojamose paramos akcijose, bet ir gali derinti laisvą darbo grafiką su asmeninėmis atsakingomis veiklomis, savarankiškai inicijuodami prisidėjimą prie bendruomenės, kas tai bebūtų – ar išvyka į dienos centrą, ar parama beglobiams augintiniams, ar nebereikalingų biuro daiktų dovanojimas ir prikėlimas naujam, prasmingam gyvenimui: taip artimiausiu metu į VšĮ „Gerumo rankos“ iškeliaus du parodoje naudoti„Centric“ lauko krepšinio stovai.
