Dalijasi filmuota medžiaga
Vasario 28 dieną Šiauliuose veislinės apžiūros egzaminą laikantis vokiečių aviganis griebia iš už palapinės išbėgusio figūranto ranką, tačiau šiam pasisukus išsigąsta ir, paleidęs ranką, pabėga. Pagal taisykles, apsaugai paruoštas šuo objekto turi nepaleisti, kol nesulauks šeimininko komandos. Teisėjas priima sprendimą pakartoti bandymą, galiausiai egzaminas išlaikomas. Kitas šuo, laikydamas bendro paklusnumo egzaminą, pradeda lakstyti tarp žmonių, nors privalo ramiai eiti šalia šeimininko. Egzaminas taip pat išlaikytas. „Įsivaizduokit, o jei tai bus mažas vaikas, mažas šuniukas ir šeimininkas to šuns neprisišauks“, – tokią situaciją 15min komentavo veislyno „Auksinis vilkas“ savininkas, dresuotojas Vidmantas Selvenis.
Diskusijas keliančius vaizdo įrašus internete platinantys feisbuko grupės „LKD egzaminai ir varžybos“ nariai piktinasi, kad tokie šunys nevisaverčiai, tokie bus ir jų palikuonys.
Mokami bendro paklusnumo (BH) ir veislinės apžiūros (korungo) egzaminai būtini veisiamiems vokiečių aviganiams. Jie turėtų užtikrinti, kad šuniukai savo išvaizda, sveikata ir darbinėmis savybėmis atitiks veislės standartą.
Teisėjus kaltina nekompetencija
Dėl aplaidaus požiūrio į egzaminus daugiausia kritikos internetinėje grupėje tenka vasario 28-ąją egzaminuose teisėjavusiam Antanui Butkui.
IPO (pėdsekystė, apsauga ir paklusnumas) sportininkas Marius Pakamorė 15min teigė, kad A.Butkus, kaip ir dauguma kitų teisėjų, vertinimo kartelę nuleidęs pernelyg žemai. „Su kokia problema susiduria kinologija. Tarkime, teisėjas praleido šunį, kuris sukergtas dviejose vadose. Iš dviejų vadų vidurkis 16 šuniukų, kuriems išduoti dokumentai, kad jų tėvai atlikę BH ir korungo atestaciją, nors jie turėjo būti diskvalifikuoti. Tuomet reiktų anuliuoti jų BH, korungus, šuniukų dokumentus“, – aiškina M.Pakamorė.
Teisėjai gerai pažįsta kitus teisėjus. Kadangi visi yra ir dresuotojai, jie daro tokias magaryčias: tu mano praleidi, aš tavo ir kiekvienas savo.
Pasauliniame IPO čempionate su savo dresuotu belgų aviganiu dalyvavęs vyras atvirai abejoja daugumos lietuvių teisėjų kompetencija ir skaidrumu. „Lietuva – švogerių kraštas. Teisėjai gerai pažįsta kitus teisėjus. Kadangi visi yra ir dresuotojai, jie daro tokias magaryčias: tu mano praleidi, aš tavo ir kiekvienas savo“, – atvirai rėžia kinologas.
Anot M.Pakamorės, praktika, kai teisėjas yra ir dresuotojas, ir veisėjas ne naujiena ir užsienyje, bet ten supratimas, jo tikinimu, kitoks. „Jei šuo veisiamas, tai ne taip, kaip pas mus, iš karto skaičiuojant pinigus. Viskas daroma dėl kokybės, kad išsiveistum sau ir kitiems gerą šuniuką, kuris atstovautų tavo vardui pasaulyje.“
Mato korumpuotą sistemą
Kolegoms mintims pritarė ir V.Selvenis. Beveik šešerius metus šunis dresuojantis veislyno savininkas tvirtino neleidžiantis savo mokiniams laikyti egzaminų, jei nėra garantuotas, kad šie tam visiškai pasiruošę, ir sako, kad jo šunys egzaminus laiko ne 15 mėnesių, kaip leistina, o būdami visiškai suaugę – nuo 2,5 metų. „Visi skuba pusantrų metų išsilaikyti egzaminus ir gauti pažymėjimą, kad galėtų kuo greičiau kergtis, pinigėlius daryti“, – teigė V.Selvenis.
Teisėjų darbe jis įžvelgia korupciją, o A.Butkų vadina viską apžiojusiu trigalviu slibinu: „Jis yra LKD tarybos viceprezidentas, Vokiečių aviganių klubo prezidentas, teisėjas ir veislyno „Vilkiūkštis“ savininkas“, – vardijo veisėjas. Jo įsitikinimu, LKD vadovybė mato ydingą sistemą, bet „viską praleidžia pro pirštus“.
„Auksinio vilko“ savininkas V.Selvenis nepatenkintas ir vokiečių aviganiams veisti privalomu veislinės apžiūros egzaminu. Jo teigimu, šis egzaminas Lietuvoje – nepilnas, ne toks, koks turėtų būti, nėra visiško kontrolės patikrinimo, kuomet iš tiesų atsiskleidžia šuo. Be to, jo nuomone, šis egzaminas reikalingas ne visiems vokiečių aviganių veislės šunims. „Yra parodiniai, t.y. šou linijos, vokiečių aviganiai, ir darbiniai. Šou linijai korungas turėtų būti neprivalomas. Šiems šunims užtektų pilno klusnumo (BH), bet teisingai padaryto. Jei jie nepasidaro net pilno klusnumo, tokius šunis turėtų šalinti iš veisimo, o apie apsaugą jau nėra net kalbos“, – svarstė V.Selvenis.
Korungo egzaminą organizuojantį Lietuvos vokiečių aviganių klubą ir jo prezidentą A.Butkų jis kaltina egzaminą organizuojant neatsiklausus visų veisėjų nuomonės ir susikūrus sau palankias taisykles.
Laukia reakcijos
Abu pašnekovai sako per keletą metų ne kartą šias problemas kėlę viešai, kreiptasi į LKD darbinių šunų teisėjų ir dresuotojų kolegiją, bet vienintelis pasiektas dalykas – oficialus leidimas filmuoti egzaminus ir varžybas.
M.Pakamorė pasakojo prieš pusantrų metų į LKD biurą nuvežęs raštišką prašymą atsakyti dėl teisėjo tobulinimosi, tačiau sulaukęs ne tokios reakcijos, kokios tikėtasi. „Šunų mylėtojų klube padarė neoficialų susirinkimą, kuriame dalyvavo teisėjas, Darbinių šunų teisėjų ir dresuotojų kolegijos pirmininkė Livija Zizevskė.“ Vyras sako, itin nemaloniame pokalbyje sulaukęs necenzūrinių žodžių ir paliepimo „nusiraminti ir prisėsti subinę“.
Esama situacija nepatenkinti dresuotojai tikina prikaupę daug medžiagos, pagrindžiančios jų kaltinimus ir laukia LKD reakcijos į diskusijas feisbuko paskyroje. Nors kol kas jų veiksmai reakcijos nesulaukia, daugybę problemų matantys kinologai žada kovoti iki galo, kad kinologijos lygis Lietuvoje kiltų, o negavus atsakymų kreiptis į FCI – Tarptautinę kinologų federaciją.
Praradę motyvaciją pirks dokumentus
Daug kritikos strėlių sulaukęs LKD tarybos viceprezidentas, Lietuvos vokiečių aviganių klubo prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas ir veislyno „Vilkiūkštis“ savininkas A.Butkus bei LKD dresuotojų ir dresuotės teisėjų kolegijos pirmininkė L.Zizevskė priekaištus vertina kaip turgaus lygio triukšmą ir lietuvio norą įkąsti kitam lietuviui.
Dėl pernelyg lengvai per BH testą praleidžiamų šunų teisėjas A.Butkus ir L.Zizevskė turi panašią nuomonę: bendro klusnumo egzaminas yra tik pirminė šuns apžiūra, parodanti, kad šuo socializuotas ir valdomas. „Jei ateina žmogus laikyti BH, su šuniu susitvarko, šuo nepabėga iš aikštelės, yra valdomas, tai ir įskaitomas. Jei dabar mes BH pradėsime teisėjauti kaip IPO, nė vienas šuo neišlaikys. Ateina su jaunais 14–15 mėnesių šuniukais, jie kaip pirmokėliai. Negalima jų spausti taip, kaip sportinių šunų, užtat jie praleidžiami lengviau“, – aiškina A.Butkus. Teisėjas tvirtino, kad net jei šeimininkas nelabai susikalba su savo šunimi, ir egzamine jį praveda labiau patyręs dresuotojas, šuo pavojaus aplinkai nekels, nes socializuotas gyvūnas tarp žmonių elgsis vienodai gerai.
Jis pripažįsta, kad pagal taisykles, egzaminą laikančio šuns vedlys negali skatinti maistu, šuo negali palikti aikštelės, bet, anot jo, taip griežtai teisėjaujant BH, testą išlaikys vienetai.
BH egzaminas esą skirtas suprasti, kad dresuojant šunį galima siekti ir daugiau, o per kietas spaudimas atims motyvaciją dirbti: „Žmogus nusispjaus, nusipirks dokumentą ir pasibaigs viskas.“ Neva ir taip šunys į Lietuvą masiškai vežami iš kitų šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos.
L.Zizevskės teigimu, ne kiekvienas turi dresuotojo talentą, tad BH egzaminui išlaikyti kartais užtenka, kad šuo būtų klusnus, sveikos psichikos ir turėtų normalias darbines savybes. „Jau geriau praleisti šunį, kurio savininkas neturi dresuotojo sugebėjimų, bet, gink Dieve, nepraleisti šuns, kuris kartais būna gerai paruoštas, bet pavojingas gatvėje. Tai teisėjas turi pastebėti“, – sako ji.
Nenori aviganių paversti dekoratyviniais
Kalbėdamas apie jo vadovaujamo klubo organizuojamą veislinės apžiūros egzaminą, A.Butkus pabrėžė, kad Lietuvos vokiečių aviganių klubas priklauso pasauliniam klubui ir laikosi bendrų taisyklių. Jis tvirtino, kad korungas yra beveik visur, tik dar stipresnis. „Pas mus jis trečdaliu supaprastintas, svarbiausia patikrinti, ar šuo kanda“, – pasakojo A.Butkus. Anot jo, ne visiems šunims šiame egzamine privaloma pasirodyti kaip profesionaliems sportininkams.
Jis turi paaiškinimą ir dėl diskusijas keliančio vasario 28 d. egzamine dalyvavusio šuns, kuriam buvo leista pakartoti kandimo testą. „Jis per apšilimą gerai padarė, o per egzaminą darė takelį ir figūrantas numušė šunį ir jam buvo leista pakartoti. Kai pakartojo, jis puikiausiai kanda. Tą teisėjai leidžia ir Vokietijoje, čia ne stebuklas“, – tvirtino A.Butkus ir pridūrė, kad tą dieną iš 13 veislinei apžiūrai užsiregistravusių šunų egzaminą išlaikė tik šeši, o BH testo iš 10 neįveikė pusė dalyvių.
Tai dabar iš vokiečių aviganio padarykim dekoratyvinę veislę, nieko nereikalaukim, pašukuokim, nuveskim į parodą ir viskas. Ar tai realu, ar logiška?
Teisėją piktina V.Selvenio siūlymas nedarbinės linijos vokiečių aviganiams panaikinti privalomą korungą. „Tai dabar iš vokiečių aviganio padarykim dekoratyvinę veislę, nieko nereikalaukim, pašukuokim, nuveskim į parodą ir viskas. Ar tai realu, ar logiška?“ – retoriškai klausia pats vokiečių aviganius veisiantis vyras.
Jo poziciją palaiko ir kolegijos pirmininkė. „Per veislinę apžiūrą fiksuojamas šuns ūgis, svoris, daromas jo aprašymas, savininkas pateikia jo kilmės dokumentus, parodų dokumentus, dresūros reikalavimus atitinkančius dokumentus, sveikatos dokumentus ir šuo per korungą turi parodyti griebimą. Visiškai nedarbiniais šunimis jų paversti vis tiek negalima“, – savo nuomonę dėstė L.Zizevskė.
Laukia oficialių skundų
Paklausta, ar matė nepatenkintosios pusės sukurtą puslapį ir ten vykstančias diskusijas, L.Zizevskė teigė puslapį atsidariusi, bet pamačiusi dažnai už slapyvardžių besislepiančių komentatorių vartojamą leksiką ir daugiau jo nebeskaičiusi.
Moteris tikino, kad „ūžti galima kaip nori ir kur nori“, bet jai priimtini tik argumentuoti skundai. „Pas mus yra apie 60 kolegijos narių. Prieš keletą savaičių buvo kasmetinis susirinkimas. Mes kalbėjom tą patį, kad jei yra norų, pasiūlymų, skundų, visi žinom, kur kreiptis, yra nurodytas elektroninis paštas, kur gali siųsti viską, ką nori“, – tikino L.Zizevskė.
Ji prisiminė ir M.Pakamorės jau minėtą susitikimą dėl oficialaus jo prašymo paaiškinti teisėjų atestacijos klausimą: „2015 metais buvo Pakamorės rašytas skundas, mes jį kvietėm pas save į biuro posėdį, kalbėjom, kad taip nesielgtų, nekalbėtų feisbuke negražiais žodžiais, todėl kad yra ir LKD etikos kodeksas, kuris tokius išsišokimus gali traktuoti kaip žmogus nenorą dalyvauti veikloje“, – susitikimą prisiminė L.Zizevskė.
Dėl netinkamos teisėjų kompetencijos pirmininkė sako oficialių skundų nesulaukusi. Ji pastebi, kad šiuo metu kelių teisėjų ir dresuotojų veikla sustabdyta, bet tik dėl to, kad jie neatitiko kolegijos reglamente numatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, kasmet pateikti ataskaitas apie savo veiklą ir tobulinimąsi.
Kolegijos pirmininkė neįžvelgė rizikos ir tuomet, jei vienas teisėjas teisėjauja kito paruoštiems šunims: „Kai teisėjas teisėjauja teisėją, kitą kartą būna dar griežčiau. Aš statau savo šunį, ir jei kitas teisėjauja, tai aš ir jo kompetenciją tuo pačiu metu tikrinu, ir jei padarys nesąmonę, aš ją pajusiu daug greičiau ir profesionaliau“, – tvirtino L.Zizevskė.
Kartais nepatenkintųjų kalbų išgirstanti kolegijos pirmininkė atkirto: „Tiems, kuriems kas nors nepatinka, aš atsakau paprastai: mielasis, jei manai, kad gali geriau, paimk ir padaryk. Nenoriu minėti nei vardais, nei pavardėmis, bet jų rezultatai neblizga. Pasakyčiau net paprasčiau: daugelis iš jų su savo šunimis nesugeba surinkti net minimalaus balų skaičiaus.“
