„Ši voverė geriau gyvena nei aš“, – sukėlęs nuotraukas į socialinį tinklą draugų komentarų ir pagyrų už nuostabią idėją sulaukė A.Mockus.
Namelis voverei įkurdintas ne taip seniai – vasario pradžioje. Naujoji namo šeimininkė čia apsilanko vis dažniau.
A.Mockus teigia, jog idėja pagaminti namelį kilo tiesiog padiktuota poreikio.
„Pradėjo lankytis voverėlė, nes gyvenam šalia miškelio mažo, turim šiokios tokios gyvūnijos. Ji pradėjo lakstyt ant palangių, pradėjom riešutukus dėti, ji dar dažniau ėmė lankytis, tai sugalvojome namą įrengti.
Pasirodo, kad ji pradėjo bendradarbiauti su geniu, kuris fasade skylę kala. Namas dekoratyviniu tinku aptinkuotas, apšiltintas putplasčiu, tai iškala skylę, bet jam pačiam neišeina pagyvent, ir špokai buvo išvarę. Teko skylę užpūsti su putom, tai dar dvi iškalė. Juk jis gyvūnėlis, ką jam pasakysi... Ir kaimynui yra prikalęs. Iškala ir nuskrenda. Ir štai, atsikraustė voverė. Kaip gali tokį gyvūną išvaryti? Tai pasistengėme parūpinti kažką, kad poniškai gyventų“, – juokiasi aktyvus klaipėdietis.
Užsakė pas stalių
A.Mockui kilo idėja paprašyti pažįstamo staliaus, kad sumeistrautų voverei namelį. Panaršęs internete surado modelį, kuris pasirodė priimtinas, pasiūlė ir savų idėjų.
„Kainavo ne taip pigiai, apie 150 eurų. Darbo sudėta nemažai – viduj baldai sustatytii, iš medžio padaryti. Persistengti, kiek skaičiau, negalima, nepatartina nei dažyti vidaus, turi būt natūralaus medžio kvapas, rekomenduojama ir iš išorės nedažyti.
Iš to senojo lizdo, kur apsigyveno ir prisinešė šiaudų, sukišau juos į į namelį, kad būtų kvapo. Jau dukra matė keliskart, deginasi namelio terasoje, vaikščioja, pametėjame saulėgrąžų, kito maisto“, – apie neįprastą namelį pasakojo A.Mockus, pradėjęs domėtis voverių gyvenimu ir nustebęs, jog šios tegyvena vos keletą metų.
Besilankančią voverę nuo pirmų šiame name gyvenimo dienų pastebėjusi Mockų šeimyna sako, jog kas galėtų būti maloniau nei miško gyventojų draugija. Pro šalį prasliūkina lapės, pušynėlyje buvo pastebėta briedžių pora.
„Palikau tas iškaltas skyles, neuždarinėjau, nes skaičiau, jog voverės gruodžio sausio mėnesiais poruojasi. Galvoju, jei gyvūnėlis pripratęs, juk nepuls iškart apsigyventi namelyje“, – sakė A.Mockus, kuriam galvos skausmu tapo ir namelio tinkamas pakabinimas, nes medinio masyvo kūrinys yra sunkus.
„Visiems labai patiko. Juokauja, kad tokį pat padarėme kaip savo namą, pagal pagal savo poreikius. Gal ir apuokams reikės įkelt į pušis?
Esu gamtos žmogus, tokie dalykai labai svarbūs man. Prieš tai buvusį namo šeimininką erzino tas genys, sakė, jog bandė pagauti. Man tikrai nėra svarbus tas piniginis faktorius, jog apgadina namą. Juk namas nenugrius, o tai ne tarakonai ir žiurkės, kad reikėtų bijoti. Kaip smagu matyti voverytę, prabėga, pakyla medžiais...“ – miško gyventojos kaimynyste džiaugėsi A.Mockus.
A.Mockus kelerius metus laikėsi savo svajonės – pastatyti paminklą pirmajam Lietuvoje automobilių ir motorračių klubui. Pernai ši jo svajonė buvo įgyvendinta, apie tai rašė ir 15min.
