„Man patinka visos šventės: tiek Užgavėnės, tiek Kalėdos, tiek Velykos. Mėgstu rankdarbius ir kiekvienai šventei kažką kuriu. Šventes apipinu darbymečiu, o jų laukia visa mūsų šeima“, – 15min GYVENIMUI sakė Edita.
Editos šeima – ji su vyru, du jų sūnus ir 94-erių Editos močiutė. Iš mamos moteris išmoko ne tik daugybės dalykų, tačiau ir požiūrio į tradicijas, papročius.
O Velykos – ypatinga šventė. Visų pirma todėl, kad atgimsta gamta. Šiai pavasario šventei Edita pradeda ruoštis maždaug prieš savaitę, o kiaušinius margina kartu su šeima. Dažniausiai – vašku, o nuo pernai metų Edita juos ir skutinėja.
Domino skutinėti margučiai
„Kiaušinius vašku marginu jau apie 16 metų, o skutinėti pradėjau tik pernai. Renku viską informaciją apie marginimus vašku, raštus, dairausi į kitų meistrų darbus.
Pernai įsigijau Odetos Tumėnaitės-Bražėnienes knygą apie kiaušinių marginimą Aukštaitijoje. Ir ten mano akį patraukė skutinėti margučiai. Domino mane jie seniau, bet kiek pabandydavau pati – nelabai išeidavo. Tuo tarpu pernai, prasidėjus karantinui, atsirado daugiau laisvo laiko. Užteko ir užsispyrimo. Pabandžiau, pavyko“, – sakė pašnekovė.
Kodėl šis būdas yra toks sudėtingas ir įveikiamas toli gražu ne visiems? Nes, sako Edita, kartais žmonės neatranda tinkamo įrankio.
„Paprastu peiliuku ar kitu aštriu daiktu ne viskas gali pavykti. Aš atradau netyčia mažą, siūlams prie siuvimo mašinos pjauti skirtą įrankį. Ji pasigalandus man labai puikiai pavyko. Tad, norint skutinėti, svarbu prisiderinti ir įrankį“, – pasakojo E.Prikockienė.
Motyvai, kuriuos kiaušinių marginimui renkasi Edita, – patys įvairiausi. Tai – ir pačios sugalvotos detalės, gamta, įvairios formos.
„Kai marginu vašku, būna ir paukštelių. Vaikams, pamenu, tokie labai patikdavo“, – kalbėjo Edita. Dar labai svarbu, kad kiaušiniuose būtų ir gyvybės, atbundančios gamtos simboliai: „Tarsi kažkoks palinkėjimas kiekviename margutyje.“
Margina ir pilnus kiaušinius, ir tuščiavidurius
Velykoms radviliškietė ima ruoštis likus maždaug savaitei. Tai – ne tik kiaušinių marginimas, tačiau ir namų ruoša, jų papuošimas. Šeimoje tradiciškai valgomi Velykų pusryčiai, jei yra galimybė – einama į bažnyčią, susitinkama su artimaisiais, ridenami kiaušiniai.
Prieš Velykas Edita numargina apie 20–30 margučių ir dar apie 20 tuščių kiaušinių lukštų. Prieš tai kiaušinio turinys, padarius nedideles skylutes, išpučiamas, o pats lukštas – išdžiovinamas. Tokie tuščiaviduriai kiaušiniai paprastai būna skirti parodoms.
Po Velykų dienos Editos krepšelyje lieka 4–5 margučiai.
Prieš ruošdama marginti, Edita kiaušinį padalina į dvi–keturias dalis: nubrėžia linijas, kurios palengvina simetrijos laikymąsi: „Pradėjusi kokį kvadratuką ar žvaigždutę jau matau, kuo galiu papildyti, kaip galiu raštą išpuoselėti. Todėl kiaušiniai ir būna įvairūs.“
Beje, daugumą margučių ir pačius gražiausius numargintus kiaušinius moteris išdalina – pažįstamiems, bičiuliams, kaimynams. Tad po Velykų dienos Editos krepšelyje lieka 4–5 margučiai.
Sekundžių reikalas, ir vaškas išdžiūva
Išskutinėti vieną kiaušinį reikia maždaug dviejų valandų. Kaip sako Edita, šis darbas reikalauja kantrybės.
„Reikia ir susiplanuoti dieną, kad turėtum tam laiko. Žiūrėdami televizorių, bendraudami šeimoje mes juos skutinėjame. Mano vyriausias sūnus, kuriam 20 metų, irgi pabandė. Ir jam pavyko!
O štai septynmečiui labiau patinka marginti vašku. Skirtumas dar toks, kad marginant vašku man norisi tylos, ramybės. Kiekvienas, atsisėdęs prie savo margučio, susikaupęs ir stebi kiekvieną lašelį. Juk tai sekundžių reikalas, kai vaškas išdžiūva. Marginant vašku norisi, kad niekas netrukdytų, kad būčiau nepavargusi. Tai kaip meditacija, atsipalaidavimas“, – kalbėjo pašnekovė.
Per dieną Edita numargina apie 6–7 kiaušinius – daugiau, sako, nelabai ir spėtų.
Pradėti reiktų nuo taškelių
Pasak pašnekovės, jei niekada nebandėte marginti vašku, tačiau būtų įdomu išmėginti, pradėti reiktų nuo paprastų elementų.
„Neįgudusiam žmogui, sakyčiau, visų pirma reiktų išmokti dėti vienodus taškelius, išlaikyti liniją. Kad būtų lengviau – patarčiau kiaušinį pasižymėti pieštuku. Taip raštas bus lygesnis“, – patarė E.Prikockienė.
O jei nepavyko, tai irgi nieko baisaus. Juk net įgudusio margintojo rankoms preciziškai numarginti kiaušinio nepavyksta.
„Visaip išeina. Bet tai yra ne fabriko, o rankų darbas. Jie ir turi būti kitokie. Margindama kiaušinius nevengiu ir įvairių spalvų, o kartais tikrai smagu juos marginti ir svogūnų lukštais, ir žolelėmis“, – kalbėjo pašnekovė.
Stebina šeimos, kurios Velykų nešvenčia
Kokia Editos nuomonė apie parduotuvėse parduodamus lipdukus? Kartais, sako Edita, ji ir pati jų nusiperkanti, tačiau, žinoma, pirmumo teisę šeimos namuose turi jų pačių numarginti margučiai. Nes tai – ne tik pasiruošimas Velykoms, bet ir kūryba.
„Būna, kad mūsų močiutė sako: juk čia paprasti margučiai, mes taip marginome visą laiką, nieko naujo. Aš galvoju: o dabar? Juk daug pirktinių lipdukų, dažų. Žinoma, yra mažiau laiko, todėl mamos tuo neužsiima. Todėl džiaugiuosi, kad žmonės bent taip švenčia Velykas.
Mane labiau stebina tos lietuvių šeimos, kurios sako, kad kiaušinių nedažo. Manau, kad vaikai turi matyti, pajausti mūsų tradicines šventes. Taip, jie turi daug žaislų, turi visko, tad gal taip nevertina? O aš prisimenu savo vaikystę: kaip norėjau išmokti marginti!“ – sakė Edita.
