Ekologė patarė, kaip gelbėtis nuo uogas ryjančių sraigių ir šliužų

„Su gamta reikia dalintis. Dalį derliaus ir pati kasmet paaukoju ir paukšteliams, ir vabaliukams. Na, o naudingiesiems vabzdžiams, kurie padeda braškėms ar žemuogėms išlaukti sunokimo, į daržą privilioti padeda ir vabzdžių viešbutis“, – tikino ekologė ir gamtos gidė Edita Medeina.
Varlės braškėse
Varlės braškėse / L.Balandžio nuotr.

Birželį į nokstančias braškes, ekologės tikinimu, dažniausiai kėsinasi sraigės ir šliužai, nors ir kurkliai jas ėda, ir paukščiai skanauti mėgina.

Kaip galimą išeitį šioje situacijoje Edita mini varlių, rupūžių, driežų ir ežiukų pagalbą.

O pasidomėjus, kaipgi reikėtų juos prisivilioti, pašnekovė mini netvarkingus daržo kampelius, ilgesnes žoles ar krūmus, kur šie gyventojai galėtų pasislėpti dienos metu, nes dažniausiai jie yra sutemų gyvūnai.

„Vakare jie atkutę skuba maitintis, taip ir sodo lysvėms pagelbsti.

Editos Medeinos nuotr./Sraigė
Editos Medeinos nuotr./Sraigė

Tarkime, varlės ir rupūžės labai daug šliužų suėda, ežiai ir driežai mielai skanauja sraigių ir kitų kenkėjų, atšliaužiančių paskanauti braškių.

Iki šiandienos išlikęs mitas, kad varlės ėda braškes... Nors tai visiška netiesa, nes varlės ir rupūžės yra mėsėdės. Jei jau varlė tupi prie jūsų braškės, džiaukitės ir šokinėkite iš laimės.

Vadinasi, ji ir atšokavo to šliužo, kad galėtų jį suėsti. Braškės ir žemuogės joms nerūpi.

Jei jūsų darže esama varlių, tai ir uodų mažiau bus, o varlės ėda ne vien šliužus, bet ir jų kiaušinėlius, žinoma, jei tik randa“, – detalizavo ekologė.

Žinoma, su laukiniais daržo gelbėtojais iš anksto dėl jų darbų nesusitarsi ir budėjimo grafiko jiems nesudarysi, todėl kai kada, kai negali problemos išspręsti, tenka su ja ir susitaikyti (vis tik ne jie į žmogaus plotus atėjo, o žmogus jų valdas užėmė).

Kaip šią mintį iliustruojantį pavyzdį pašnekovė mini augalus nuo amarų vaduojančias boružes. Bėda tik, kad gamtoje gali ir mėnuo praeiti, kol jos aptiks vieną ar kitą amaruotą augalą.

Editos Medeinos nuotr./Azijinės boružės
Editos Medeinos nuotr./Azijinės boružės

Laimei, šiandien jau prikurta įvairiausių pagalbos priemonių, priviliojančių geruosius vabzdžius ir atbaidančių piktuosius.

Šiuo atveju kaip pavyzdį galima paminėti žirnių lysves atakuojančius žirninius musėdžius.

Šiuos drugelius sugaudyti žmogui padeda prie žirnių lysvių kabinamos lipnios juostelės, žinoma, pagalba šiokia tokia yra ir agroplėvelė.

Apdengus ja, žirniai apsaugomi nuo pirmųjų kenkėjų. Dažnai sodininkai pasitelkia ir feromonines gaudykles, ir nematodus (tai tokios kirmėlės), ir t.t.

Editos Medeinos nuotr./Šliužas
Editos Medeinos nuotr./Šliužas

Atbaidančių priemonių dažnai prisireikia ne tik braškių, bet ir sausmedžių uogoms gelbėti nuo varnėnų ir strazdų. Jiems šios uogos – tikras skanėstas.

Dažnai sodininkų ir daržininkų istorijose minimi ir lapsukiai ar cigarsukiai, sausmedžių lapus susukantys, bet uogoms jie nepavojingi.

Gamtoje kiekvienas augalas turi skirtingą kenkėją, nors būna ir visaėdžių, tokių kaip kurkliai ar grambuoliai.

Tiesą sakant, gamtininkai neskirsto gyvūnų į naudingus ir kenksmingus (dažniausiai skirsto sodininkai): gamtai visi sutvėrimai reikalingi.

Asmeninio arch.nuotr./Edita Medeina
Asmeninio arch.nuotr./Edita Medeina

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis