„Pagalvių užvalkalai gali būti laikomi purvinesniais už tualetą. Geros naujienos yra tai, jog labai tikėtina, kad šios bakterijos yra iš mūsų pačių, todėl jos nėra kenksmingos“, – „Wales Online“ teigė medicinos mokslo programos vadovas Garethas Nye.
Medicinos ekspertas ragina žmones savo pagalvių užvalkalus ir patalynę skalbti kartą per savaitę, kad ant jų nesikauptų mikrobų ir bakterijų, net jei šios ir yra mūsų pačių.
„Kalbant apie bakterijas, kai kurie tyrimai parodė, kad po savaitės ant pagalvės užvalkalo buvo 17 000 bakterijų kolonijų daugiau, palyginti su tualeto sėdyne“, – pridūrė G. Nye.
„Real Simple“ taip pat pranešė, kad „po savaitės nuo plovimo pagalvių užvalkaluose buvo vidutiniškai 3 milijonai kolonijas formuojančių bakterijų vienetų viename kvadratiniame colyje“.
Dauguma žmonių per naktį vidutiniškai gali išskirti nuo 500 iki 700 mililitrų prakaito. Remiantis G. Nye tyrimais, mažiausiai 200 mililitrų šio skysčio įsigeria į patalynę ar pižamą.
Pasak eksperto, atkreipti dėmesį reikėtų ir į kitus veiksnius. „Žmonės per dieną praranda vidutiniškai 500 milijonų odos ląstelių (dauguma jų nukrenta naktį). Organizmas taip pat gamina ir kitas kūno išskyras, skysčių netenkama per seiles“, – dalijosi G. Nye.
Jei viso to nepaisoma, gali kilti kitų problemų, pavyzdžiui, atsirasti grybelių ar dulkių erkučių, kurios minta negyvomis odos ląstelėmis ir gali palikti išmatų, sukeliančių alergiją ir astmą.
„Vienas tyrimas parodė, kad tipinėje pagalvėje yra net 16 skirtingų grybų rūšių ir milijonai grybų sporų“, – tęsė specialistas.
„The New York Post“ anksčiau rašė, kad bakterijų dauginimąsi gali paskatinti ir lovos klojimas iškart po atsikėlimo. Esą taip po antklode užstringa drėgnas oras, leidžiantis veistis įvairiems gyviams. Specialistai pripažįsta, kad vasaros sezono metu žmonės turėtų leisti lovai kvėpuoti.
Tuo tarpu G. Nye siūlo lovoje vengti poliesterio ir rinktis medvilnės arba lino paklodes.
