Dažniausiai žmonės, atkeliavę į gyvūnų globos organizacijas, ieško jaunų, veislinių arba tiesiog reprezentatyviai atrodančių bičiulių. Deja, viltingomis akimis žiūrėdami, lygiai tiek pat meilės, dėmesio ir šilumos išsiilgę laukia tie, kuriems likimas nedovanojo patogaus ir gražaus gyvenimo. Susivėlę, neprausti, nešukuoti, į tepalus gatvėje įlindę šuneliai taip pat laukia savo šanso.
Kai kurių šunelių būklė būna tokia tragiška, kad jiems reikia nuskusti kailiuką. Vienas tokių – „Lesės“ gyvūnų globos organizacijoje gyvenęs vokiečių aviganio mišrūnas, kuriam nuskutus kailį ir jį palikus tik ant snukučio ir galvos šunelis atsidūrė dėmesio centre, nes tapo stulbinamai panašus į liūtą.
Projektas startavo 2014 m. liepos mėnesį. Per visą laikotarpį iki 2017 m. pradžios pokyčių sulaukė 28 šunys iš prieglaudų. Viso projekto variklis buvo GGI savanoriai, kurie aukojo savo laiką, naudojo asmeninį transportą ir degalus gyvūnėliams vežioti. Po pokyčių kvepiantys, sušukuoti ir tarsi iš paveikslėlio šuneliai gaudavo naują galimybę kur kas greičiau rasti namus.
„Laiko, savanorių ir lėšų trūkumas neleisdavo spręsti jau sveikų gyvūnėlių išvaizdos problemų. Skubios pagalbos reikėjo tiems, kuriems grėsdavo stiprios sveikatos bėdos ar net mirtis. GGI kolektyvas atvažiuodavo, pasiimdavo šuniukus, nuveždavo juos pas kirpėją, sutvarkytus parveždavo atgal ir dar po visko atsiųsdavo nuotraukas. Tai neįtikimai palengvino namų paieškos procesą beglobiams“, – pasakojo Rasa iš „Lesės“ prieglaudos, kuri buvo viena iš kelių gyvūnų globos organizacijų, prisidėjusių prie projekto.
Savanoriai, be kurių projektas nebūtų įvykdytas, dalijasi savo įspūdžiais.
„Visi nusipelnė vienodos meilės ir simpatijų, nepaisant to, kokio jie amžiaus, kokia jų kailio būklė ar kokio dydžio jie yra. Šiuo projektu norėjau atkreipti dėmesį būtent į neprižiūrėtus beglobius, į kuriuos niekada niekas nežiūri. Man šis projektas prigijo nuo pirmų dienų ir tai lėmė mano dabartinių studijų – gyvūnų priežiūros – pasirinkimą. „Kudliukų“ dėka radau savo kelią. Visi mes gražūs tik savo vidumi“, – pasakoja Vaida.
„Džiugu matyti draugiškas kirpėjas, noriai priimančias beglobius ir taip padedančias rasti jiems namus. Dauguma jų nepabūgo ir sunkesnio charakterio, bailesnių ar piktesnių šunelių ir vis tiek rado su jais bendrą kalbą. Liūdniausia dalis vežti šunelius atgal į prieglaudos narvus, tačiau, kai išgirsti, kad jie greitai surado namus, žinai, kad visos tavo pastangos nenuėjo veltui“, – džiaugiasi Gintė.
Nors projektas oficialiai yra pasibaigęs, labai norėtume paskatinti žmones imtis iniciatyvos, surinkti šeimą, draugus ar kolegas ir susitarus su gyvūnų globos organizacija, pasiėmus „kudliukus“, padovanoti jiems pokyčius ir taip suteikti šansą rasti savo namus. Visą reikiamą informaciją galite rasti adresu www.ggi.lt.