Kiek mes žinome apie mitybą?
Šis rašinys susidarys iš kelių dalių, kurios papildys viena kitą. Pirmame straipsnyje aptarsiu priežastis, dėl kurių verta pamėginti kuo dažniau pakeisti gyvūninės kilmės maistą augaliniu, pavyzdžiui, vietoje maltinukų iš kiaulės ar karvės paskanauti falafelių. Antrajame straipsnyje aptarsime kavines, kur galima paragauti pačių skaniausių vegetariškų patiekalų didžiuosiuose Lietuvos miestuose. O vėliau pamėginsime sužiūrėti, kokiuose prekybos centruose ar internetinėse parduotuvėse galima įsigyti skaniausius vegetariškus produktus, ir ieškosime patarimų, kaip ruošti paprastą, itin gardų ir nebrangų vegetarišką maistą.
Visų pirma, jums gali kilti klausimas: o kam valgyti vegetariškai, jei galime valgyti normaliai – kaip valgė mūsų tėvai ir seneliai ir kaip patys buvome auginami. Juk, pasakysite, užaugome, ir ką – daugiau ar mažiau gyvi.
Taip pat gali kilti žymusis klausimas – kodėl man svarbu, ką valgo kitas? Kodėl „visokie veganai“ vis kišasi į „normalių“ visavalgių mitybos įpročius, juk visavalgiai taikiai valgo savo ėrienos kepsnį ir neįkalbinėja veganų jį valgyti? Jei kyla tokie ar panašūs klausimai, šis straipsnis kaip tik Jums.
Kas yra vegetariškas maistas? Tai maistas, kuriam naudojami produktai ar jų sudedamosios dalys yra augalinės kilmės, o gyvūninės kilmės produktai nevartojami (mėsa, kiaušiniai, žuvis, o veganai dar aplenkia karvių ir kitų žinduolių pieną).
Kodėl „visokie veganai“ vis kišasi į „normalių“ visavalgių mitybos įpročius, juk visavalgiai taikiai valgo savo ėrienos kepsnį ir neįkalbinėja veganų jį valgyti? Jei kyla tokie ar panašūs klausimai, šis straipsnis kaip tik Jums.
Į vegetarizmą visavalgiai reaguoja keleriopai: vieni pritariamai linksi ir sako „teisingai, aš niekad nemėgau mėsos“, kiti, anksčiau niekada nesusimąstę apie tokią mitybą, smalsiai klausosi apie jos privalumus, treti stveriasi už galvos: „Tai ką tu valgai?“, ketvirti vegetarizmą priima kaip iššūkį savo mitybos įpročiams ir puola ieškoti esamų-nesamų kontrargumentų, pvz., „Aš tai grynas mėsėdis“, „O iš kur gauti naudingų medžiagų, jei nevalgai mėsos?“, „Žmonės visada valgė mėsą“, „Be mėsos negalėčiau sportuoti“, „Gyvūnai Žemėje yra tam, kad juos valgytume“, „Gamtoje visi vieni kitus žudo“ ir t. t.
Taip pat skaitykite: Organizmo pokyčiai atsisakius mėsos
Turbūt visi girdėjome pasakymą, kad jei Afrikoje drugelis suplazdena sparnais, tai pajus Amerika? Arba jei nebūtų bičių, nebūtų ir žmonių. Arba kad atogrąžų miškai yra Žemės plaučiai, ledynai sparčiai tirpsta ir reiktų kaip galima mažinti klimato atšilimo pagreitį. Visa tai byloja, kad mūsų planetos gamta tampriai susijusi su civilizacijos, t. y. kiekvieno iš mūsų, veikla, ir kol vieni veiksmai sukelia vienas pasekmes, kiti – kitas. Galima sakyti, kad visa yra susiję ryšiais, kurių plika akimi nematyti, bet jie egzistuoja. Ir jei žmogus jų nežino, tai labai gali būti, kad jis daro nesąmoningus pasirinkimus, galimai prieštaraudamas savo valiai, interesams ar moralei.
Mano žvilgsniu, žiniasklaidoje yra per daug skirtingų dietų, prekybos centruose – prekių ir maisto produktų rūšių ir gerokai per mažai informacijos, ką mityba reiškia iš tiesų. Dažnai manoma, kad mityba – tai nereikšminga, su niekuo nesusijusi gyvenimo dalis, į kurią nebūtina kreipti dėmesio, ir pamirštame, kad peilis ir šakutė – tai ne tik valgymo įrankiai, o didžiulių šiandieninių krizių (tokių, kaip besaikis džiunglių kirtimas, oro ir vandens tarša, badas, rūšizmas) kurstytojai arba maldytojai. Ar peilis ir šakutė neša trūkumą ar klestėjimą, priklauso nuo to, kas yra lėkštėje.
Taigi pamėginkime faktiškai pasižiūrėti, kokią reikšmę mėsos valgymas arba vegetarizmas turi žmogaus aplinkai – klimatui, miškams, žmogiškiesiems gyvūnams (žmonėms) ir nežmogiškiesiems gyvūnams.
Pamirštame, kad peilis ir šakutė – tai ne tik valgymo įrankiai, o didžiulių šiandieninių krizių (tokių, kaip besaikis džiunglių kirtimas, oro ir vandens tarša, badas, rūšizmas) kurstytojai arba maldytojai.
Dažnai mes puikiai gaudomės, kokios problemos kamuoja mūsų planetą, pavyzdžiui, kad tirpsta ledynai ar kasdien nyksta gyvūnų rūšys, kad kas tris sekundes vaikas miršta iš bado. Neretai įvairios plačiai žinomos problemos eskaluojamos įvairiuose kontekstuose, nuo pokalbių šou iki juodojo humoro. Tačiau, įdomu, garsių problemų sprendimai nėra tokie garsūs. Tuomet nutinka keistas dalykas: mes pradedame galvoti, kad tos problemos yra neišsprendžiamos, ir mes esame bejėgiai ką nors pakeisti. Ir tos problemos lieka sklandyti ore lyg pokalbio temos.
Išties, yra atvejų, kai mes nieko (arba mažai ką) galime pakeisti, sakykime, sustabdant priverstines vaikų santuokas. Tai pakeisti reiktų daug pastangų, pinigų ir laiko. Tačiau globalios problemos, apie kurias šįkart kalbėsiu, yra išsprendžiamos mūsų, ir mes galime padaryti teigiamą įtaką jau šiandien.
Pažaiskime. Aš jums užduosiu keletą klausimų apie globalias problemas ir paprašysiu, kad pamėgintumėte sau atsakyti, kas jas sukelia ir kaip jas galima išspręsti. Vėliau pateiksiu mokslininkų skaičiavimus. Prašymas: prieš skaitydami atsakymą, pamėginkite sugalvoti savo sprendimą.
Gamta kenčia
Kasdien iškertami dideli miško plotai, tirpstantys ledynai, oro tarša – plačiai žinomos problemos. Pagalvokite, kokie, jūsų manymu, galėtų būti sprendimai šioms ekologinėms problemoms? Kiek iš jūsų mano, kad popieriaus taupymas ir atliekų rūšiavimas padės išspręsti miškų kirtimo problemą? Kad ėjimas pėstute ar važiavimas dviračiu padės sustabdyti klimato atšilimą ir išgelbės baltąsias meškas, nebesilaikančias ant mažytės tirpstančios lyties?
Kas galvoja, kad norint sutaupyti gėlo vandens atsargas, teks trumpiau ar rečiau praustis ir kad taupioji elektros lemputė yra viskas, ką galime padaryti dėl gamtos? Paaiškėjo, kad visa tai iš esmės nesprendžia problemos.
Kiek iš jūsų mano, kad popieriaus taupymas ir atliekų rūšiavimas padės išspręsti miškų kirtimo problemą? Kad ėjimas pėstute ar važiavimas dviračiu padės sustabdyti klimato atšilimą ir išgelbės baltąsias meškas, nebesilaikančias ant mažytės tirpstančios lyties?
Faktai kalba už save. Gyvulininkystė (tam tikrais atvejais – ir komercinė žvejyba) – pagrindinė, didžiausia ir nepralenkiama lėmėja visų esminių, žmogui žinomų ekologinių problemų: miškų kirtimo, oro taršos, sausumos plotų naudojimo, vandens taršos, bendruomenių destabilizavimo, bado pasaulyje, laukinių gyvūnų rūšių nykimo, mirties zonų vandenynuose atsiradimo... Sąrašas nesibaigia.
Kai norėjau išvardinti bent pusę šiandien mokslui žinomų gyvulininkystės žalingų pasekmių gamtai, klimatui, žmonijai, gyvūnijai, augalijai, pamačiau, kad tai netilps į šį straipsnį.
Būtina paminėti, kad gyvulininkystė atsakinga už 18% visų išmetamų dujų, o tai yra daugiau, nei visas pasaulio transportas (automobiliai, laivai, lėktuvai, traukiniai ir t. t.) kartu sudėtas. Transportas atsakingas už 13%. Gyvulininkystė ir jos bioproduktai atsakingi už 32 000 mln. tonų išskiriamo anglies dvideginio (CO2) metuose, kas sudaro 51% pasaulio išmetamų šiltnamio dujų. Metanas yra 25–100 kartų destruktyvesnis už anglies dvideginį (CO2) 20 metų rėmuose, o jo globalinio atšilimo potencialas yra 86 kartus didesnis nei anglies dvideginio. Karvės pagamina 568 mlrd. litrų metano kiekvieną dieną.
