Tinkamai suplanuota vegetariška mityba yra tinkama asmenims visuose jų gyvenimo ciklo tarpsniuose, įskaitant nėštumą, maitinimą krūtimi, kūdikystę, vaikystę, paauglystę ir profesionaliai sportuojant.
Straipsnio formatas vėlgi neleidžia pakankamai įsgilinti į tokią plačią temą, tad rekomenduoju pasižiūrėti tokius filmus, kaip „Forks over knives“ (apie Lietuvoje viešėjusių medicinos ir mokslo garsenybių J. Colin Cambel ir Ch. Essesstyn mokslines studijas bei neįtikėtinus rezultatus medicinoje taikant augalinę mitybą), bei perskaityti šių specialistų knygas: J. Colin Cambel „Natūralus būdas išvengti ligų. Kinijos studija“, „Visata. Naujausi tyrimai apie mitybos mokslą“, Ch. Essesstyn „Širdies ligos prevencija ir gydymas“. Pastarosios autorius, ilgametis širdies ir kraujagyslių chirurgas yra pasakęs mintį: „Kai kurie augalinę mitybą vadina ekstremalia. JAV pusei milijono žmonių kiekvienais metais atveriama krūtinės ląsta ir iš jų kojos ištraukta vena prisiūnama prie širdies arterijos. Kai kurie pasakytų, kad būtent tai – ekstremalu.“
Badas pasaulyje
Jei paklausčiau jūsų, kaip galėtume išspręsti bado pasaulyje problemą, pagalvokite ir atsakykite, ką jūs siūlytumėte daryti? Aukoti labdaros organizacijoms? Investuoti į besivystančių šalių lytinį švietimą?
Faktas. Šiuo metu pasaulyje auginame pakankamai maisto, kad pamaitintume 10 mlrd. žmonių. Kitas faktas: šiuo metu pasaulyje 795 mln. žmonių badauja. „Kaip taip gali būti?“ – gali kilti logiškas klausimas. Visame pasaulyje bent 50% grūdų sušeriama gyvūnams gyvulininkystės pramonėje. Net 82% badaujančių vaikų gyvena šalyse, kurių užaugintas maistas keliauja į skrandžius gyvūnams, kad Vakarų valstybių gyventojai galėtų valgyti kepsnius.
Vadinasi, mes turime daugiau maisto nei užtenka, bet kol mes, galingesnieji, maitinsime savo maistu savo maistą (!), o ne atiduosime mirštantiems iš bado, pasaulyje ir toliau kas 3 sekundes iš bado mirs vaikas.
Net 82% badaujančių vaikų gyvena šalyse, kurių užaugintas maistas keliauja į skrandžius gyvūnams, kad Vakarų valstybių gyventojai galėtų valgyti kepsnius.
Maitinimo darbovietėse ir ugdymo įstaigose sistema Lietuvoje taip pat nebeatitinka šiandienos mitybos mokslo žinių. Dirbantys žmonės, norintys maitintis vegetariškai, šiandien beveik neturi galimybės valgyti visavertišką maistą darbovietėje. Labai laukiame žinių iš Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, kuris žadėjo užtikrinti vegetariško maitinimo galimybę, taip pat ir mokyklose bei darželiuose. Nekantriai lauksime žinių.
Alternatyvūs mitybos variantai, kuriuos žada Vilniaus miesto meras, prisidėtų prie bado, klimato atšilimo ir kitų problemų sprendimo, kurių reikia jau šiandien. Reikia ir kiekvieno mūsų dažnesnių vegetariškų pasirinkimų. O kol kas situacija groteskiška: kol savo vaikus švietimo/ikimokyklinio ugdymo įstaigose maitiname mėsa, kiti vaikai miršta iš bado.
Gyvūnai ir rūšizmas
Jei paklausčiau, ar žinote, kaip elgiamasi su gyvūnais mėsos, kiaušinių, pieno pramonėje, ką atsakytumėte? Ar žinote apie standartines fermų ir skerdyklų praktikas? Galbūt jūsų žinios apsiriboja prisiminimais iš kaime vaikystėje matyto skerdimo?
Intensyvi gyvulininkystė yra kenksmingas dalykas ne tik mūsų planetai, miškams, sveikatai, bet ir gyvūnams. Tiesa ta, kad tai, kaip fermose ir fabrikuose (net nekalbant apie skerdyklas) standartiškai ir visiškai legaliai elgiamasi su gyvūnais, yra kur kas žiauriau nei galime susapnuoti. Taip žiauru, kad jei tai būtų kitos rūšies gyvūnai, pavyzdžiui, šunys ar katės, su jais taip besielgiantys žmonės būtų apkaltinti žiauriu elgesiu su gyvūnais ir stotų prieš teisėsaugą. Kiaulės, vištos ir karvės jaučia skausmą, baimę ir malonumą lygiai taip, kaip šunys ir katės, skirtumas tik tas, kad dėl tradicijų inercijos vienus priimtina žaloti, kankinti ir žudyti, o kitus visuotinai priimta mylėti ir jais rūpintis.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas be mėsos: Gražinos Gum ir Edgaro Lubio mitybos filosofija bei receptai
