„The Guardian“ neseniai publikuotas straipsnis pavadinimu „Industrial farming is one of the worst crimes in history“ („Pramoninė gyvulininkystė – vienas sunkiausių nusikaltimų istorijoje“). Jame rašoma: „Elgesys su ūkiniais gyvūnais yra vienas iš skaudžiausių etinių klausimų šiandien. Dešimtys milijardų jaučiančių būtybių, kiekviena su sudėtingais pojūčiais ir emocijomis, gyvena ir miršta ant konvejerio juostos.“
Tiesa ta, kad tai, kaip fermose ir fabrikuose (net nekalbant apie skerdyklas) standartiškai ir visiškai legaliai elgiamasi su gyvūnais, yra kur kas žiauriau nei galime susapnuoti. Taip žiauru, kad jei tai būtų kitos rūšies gyvūnai, pavyzdžiui, šunys ar katės, su jais taip besielgiantys žmonės būtų apkaltinti žiauriu elgesiu su gyvūnais ir stotų prieš teisėsaugą.
Kita vertus, bendraujant su žmonėmis, dažnai tenka išgirsti, kad gyvūnų žudymas yra natūralu, normalu ir neišvengiama ir kad nereikėtų jautriai į tai žiūrėti. Aršus pasipriešinimas lydėjo visus rimtesnius socialinius perversmus. Visai neseniai vergovė buvo laikoma natūralu, normalu ir neišvengiama. Ir kai JAV prasidėjo judėjimas už vergovės panaikinimą, jo dalyviai, šiandien suvokiami kaip žmogaus teisių herojai, anuomet buvo pravardžiuojami sentimentalistais. Vergovės šalininkai stebėjosi: „Dėl ko jūs kovojate, juk jie – tik negrai!“.
Panašaus pasipriešinimo sulaukė ką tik atsiradęs judėjimas už moterų teises: „Juk jos – tik moterys!“, vėliau vaikų teisių aktyvistai turėjo klausytis iš kritikų: „Juk jie tik vaikai!“. Ir štai atėjo eilė gyvūnams: gyvūnų teisių aktyvistai siekia suteikti gyvūnams (ne tik šunims ir katėms) pagrindines teises ir nuolat girdi: „Juk jie tik gyvūnai! Nerandat rimtesnių problemų?“.
Rūšizmas – tai terminas, susijęs su moraline viršenybe, kuri vieną rūšį, dažniausiai, žmogų, iškelia aukščiau kai kurių (ar visų) nežmogiškųjų gyvūnų. Rūšizmas – tai ideologija, įsitikinimų sistema, kuri lemia gyvūnų priespaudą, nes viena rūšis jaučiasi esanti vertingesnė už kitą (-as). Rūšizmas yra visų diskriminacijų šaknis, iš ten kyla ir kitos rūšys: rasizmas, seksizmas, homofobija, antisemitizmas ir t. t.
Apie mūsų visuomenės elgesį su gyvūnais galite pasiklausyti tokiose suvokimą gilinančiose paskaitose, kaip Gary Yourofsky „Best Speech You Will Ever Hear“ („Youtube“ yra ir lietuviški titrai) arba triskart trumpesnę – Melanie Joy „Beyond carnism and towards rational authentic food choices“.
Taip pat rekomenduoju filmą „Earthlings“ (spausti ČIA). Tai filmas, kuris atskleidžia šiandieninės visuomenės santykį su gyvūnais; jį įgarsino Holivudo žvaigždė ir veganas nuo trejų metų Joaquinas Phoenixas).
Ką valgyti – kiekvieno asmeninis pasirinkimas?
Kaip matome iš daugybės požiūrio kampų, pasakymas – „valgyti mėsą ar ne – tai kiekvieno asmeninis reikalas“ – nėra teisingas. Tuo metu, kai pasaulis išgyvena daugialypę krizę, viskas nebėra tik apie mane ar jus. Vien nuo to, kokį maistą renkamės, priklauso daugybės kitų individų bei planetos gerbūvis.
Minėjau, šis straipsnis rašytas ne tam, kad visi taptų vegetarai. Nors planetai, rodos, to ir reikia. Rašau tam, kad atsirastų daugiau konteksto ir sąmoningumo maisto pasirinkimuose. Peilis ir šakutė tris kartus per dieną gali sėti karą arba taiką – tokie galingi mes esame iš tiesų.
Jei neįsivaizduojate savo gyvenimo be mėsos, ne bėda. Gal galėtumėte įsivaizduoti vegetariškus pusryčius ar savaitgalio pietus su šeima vegetariškoje kavinėje?
Kitame straipsnyje kaip tik apžvelgsime pačias „skaniausias“ vietas. Maži žingsniai – kelias į reikšmingus pokyčius.
Elžbieta Latėnaitė yra aktorė, rašytoja
