Pasikalbėti su Diana mums rekomendavo ĖJIMO kavos „Narvesen“ komanda, nes, rodosi, visada geros nuotaikos pardavėja, savo energija pakeri ir nuolatinius, ir pirmą kartą užsukusius klientus.
– Diana, tai kodėl taip nemėgstate vaikščioti?
– Šiaip vaikščioti tenka nemažai, nes į darbą keliauju pėsčiomis arba dviračiu, bet pirmenybę teikiu dviračiui. Su juo galėčiau riedėti ir riedėti! O ėjimą su blogomis emocijomis prisimenu nuo mokyklos laikų, kai tekdavo greičiui aplink stadioną sukti ratus.
– Aha! Tai nepatinka eiti greičiui, o kaip pasivaikščiojimai neskubant?
– Na taip savo malonumui vaikščioti patinka, ypatingai naujose vietose. Nors dalis klientų man yra tapę kaip šeima, nuolatinis triukšmas ir judesys verslo centre mane išvargina. Būtent todėl savaitgaliais vyrą tempiu važiuoti kur nors pasivaikščioti. Tokiu būdu drauge atsigauname ir pailsime.
– O kur važiuojate vaikščioti? Kokias vietas rekomenduotumėte aplankyti kitiems?
– Šį savaitgalį kaip tik buvome nuvykę į Kernavę. Pasakiška vieta! Apėjome viską – ir miestelį, ir piliakalnius. Toks grožis ir ramuma. Dar didelį įspūdį paliko Dubingiai. Ten lipant į piliakalnį galima ir pasportuoti. Bet pati mylimiausia vieta širdžiai yra Trakai. Pilies vaizdas, ežero pakrantė.. O jei pavargsti, gali šokti į laivelį ar vandens dviratį! (juokiasi)
– Tai sakote, kad nemėgstate vaikščioti, bet atrodo, kad visai daug nueinate!
– Gal ir tiesa. Kaip tik neseniai įsigijau žingsnius skaičiuojančią apyrankę. Kai išvykstame savaitgaliais ar į Vilnių atvyksta svečių, kilometrų susisuka ne tik 5, bet ir 10 ar daugiau. Tik atstumo stengiuosi neskaičiuoti, nes man ėjimas susijęs ne su sportu, o naujų vietų lankymų, atsipalaidavimu ir geru laiko praleidimu. Iš pradžių maniau, kad ĖJIME matuojamas laikas, bet jei galima einant pasimėgauti, reikės vyrą kalbinti registruotis.
– Minėjote, kad klientai jums kaip šeima. Kokie jie?
– O! Jie labai įvairūs. Po karantino duris atvėrėme vos mažiau nei prieš mėnesį. Taip gera buvo pamatyti sugrįžtančius veidus! Nors praleidus laiko užsienyje ir grįžus į Lietuvą pradžia buvo labai sunki. Aš su klientu sveikinuosi, o jis nesupranta, ko aš čia šypsausi. Iš pradžių reikėjo man priprasti, kad ne visi šypsosi, bet po kurio laiko pastebėjau, kad dalis klientų pas mane vis dažniau užsuka su šypsena veide.
Juokiuosi, kad esu bandelių karalienė, nes būtent jų po karantino visi ir buvo labiau pasiilgę – tik spėk kepti. Žinoma, skubėdami ateina ir greitų pietų: sumuštinio, kibino ar salotų. O sportuojančius nuo smaližių atskirti labai labai paprasta – smaližiai įėję į parduotuvę suka į dešinę, kur sudėti šokoladiniai batonėliai, o sportuojantys į kairę – link proteino batonėlių. (juokiasi).
– Ačiū už pokalbį! Pasimatysime ĖJIME!
