Kaip apsaugoti augintinį nuo erkių?
Pasak L.Varanausko, geriausia priemonė, apsauganti augintinius nuo erkių, yra profilaktika – kad erkė net neatsisėstų ant gyvūno. O tam yra įvairių priemonių, pavyzdžiui, tabletės, lašeliai, antkakliai.
„Rinktis priemonę reiktų pagal tai, kur gyvūnas gyvena. Tarkime, jei šuo ateina miegoti į lovą pas šeimininkus, tai dėti cheminės medžiagomis impregnuotą antkaklį nebūtų labai gerai. Antkaklis negali būti uždedamas išeinant į lauką ir nuimamas grįžus namo – jis turi būti uždėtas tiek, kiek priklauso jį nešioti.
Ant kiekvienos priemonės yra nurodytas laikas, kiek ji yra veiksminga. Dalis antkaklių veikia labai ilgai – apie 7 mėnesius, o tai reiškia, kad galima naudoti visą sezoną. Yra tokių, kurie po mėnesio nustoja veikti“, – apie antkaklius nuo parazitų pasakojo L.Varanauskas.
Kalbėdamas apie tabletes, veterinaras minėjo, kad jų taip pat yra įvairių: vienas gyvūnėliui reikia duoti kas mėnesį, kitas – kas tris. Tačiau jų veiksmingumas nenuvylė.
„Duodant tabletę dar nebuvome pastebėję, kad gyvūnas susirgtų babezioze. Tabletės, lašeliai ar repelentai, kurie naudojami nuo erkių, nesilaiko ant kailio, o pasiskirsto augintinio poodiniame sluoksnyje. Todėl pakanka parazitui patekti ant odos, ir šis žūsta“, – teigė L.Varanauskas.
Jaunam gyvūnui galima pasirinkti tabletes, o senam, galinčiam turėti problemų su kepenimis ar inkstais, tai geriau tiktų lašeliai ar atbaidantys purškalai.
Tiesa, kiekvienas preparatas nuo erkių turi įmanomų pašalinių poveikių augintiniui, bet, veterinaro manymu, įsikibusi erkė gali padaryti daugiau žalos, nei toksinis poveikis nuo preparato. Dėl to, renkantis priemonę nuo erkės, derėtų pasitarti su augintinį gydžiusiu veterinaru, kuris atsižvelgęs į gyvūno amžių bei sveikatą, parinks tinkamiausią variantą.
„Jaunam gyvūnui galima pasirinkti tabletes, o senam, galinčiam turėti problemų su kepenimis ar inkstais, tai geriau tiktų lašeliai ar atbaidantys purškalai“, – apie apsaugančias priemones aiškino L.Varanauskas.
Dar kailyje tūnančias erkes ant trumpaplaukių gyvūnų galima ištraukti šukomis, kurios skirtos pagauti blusas. Tačiau, anot veterinaro, ir tada išlieka rizika, kad erkė gali prasiskverbti iki odos, o ilgaplaukiam gyvūnui tai gali net nepadėti.
Rūpintis apsauga nuo erkių reiktų ne tik šiltuoju sezonu, bet ir žiemą, ypač, kai ši nėra gana šalta. Tokiu metu galima ir paprastesnę priemonę pasirinkti, tačiau vėlgi – prieš tai reiktų pasitarti su veterinaru.
„Šunų babeziozė buvo balandžio–gegužės mėnesio liga. Dabar jau vasarį diagnozuojame ją, ir liga būna iki pat vėlyvo rudens. Vasario viduryje turėjome pirmą gyvūną, nugaišusį nuo babeziozės: jį atnešė jau pasliką, ir nebegalėjome išgelbėti“, – minėjo L.Varanauskas.
Ko verčiau nedaryti?
Jis taip pat užsiminė, kad kai kurių augintinių šeimininkai naudoja natūralias priemones: eterinius aliejus, gintaro karolius. Tačiau tai ne visada apsaugo gyvūną. Pasitaikė atvejų, kai nepadėjo ir natūralus antkaklis.
„Erkių ant gyvūno būna mažiau, bet kai atveda augintinį su liga nuo vienos vienintelės įsikibusios erkės, tai tada skauda širdį“, – pasakojo L.Varanauskas.
Be to, veterinaras nerekomenduoja dažnai maudyti augintinio. Pavyzdžiui, ant šuns plaukų susidarę riebalai reikalingi, kad kailis būtų sveikas. Tad jeigu augintinis dažnai maudomas su šampūnais, muilu, tie riebalai išsiplauna ir gali kilti papildomų problemų, tokių kaip odos uždegimas, išsausėjimas.
„Gyvūno maudymas kaip profilaktinė priemonė nėra labai efektyvi, juolab, kad dabar yra pakankamai patogesnių priemonių. Jeigu maudysite gyvūną su preparatu, kuris užmuša blusas, tai taip – išnaikins parazitus, bet gyvūną reikia maudyti tik tada, kada reikia“, – aiškino L.Varanauskas.
Didesnis pavojus šunims, bet saugoti reikia ir kates
Pasak veterinaro, didžiąją dalį problemų nuo erkių patiria šunys. Babeziozė, kurią sukelia vienaląstis parazitas, gyvena eritrocituose. Liga serga tik šunys. Šios ligos pagrindiniai simptomai yra aukšta temperatūra, tamsus šlapimas, bloga gyvūno savijauta – pasyvumas, nenoras ėsti, lakti vandens. Derėtų sunerimti, jeigu šie požymiai pasireiškia net neradus erkės, o gyvūnas nuo jų nebuvo apsaugotas.
Gyvūno temperatūrą galima patikrinti elektroninį termometrą įstačius į išangę. Normali šuns temperatūra – iki 39 laipsnių, katino – iki 39,5 laipsnio.
Babezioze serga tik šunys, ne katės.
„Jeigu jau yra įtarimas, kad gyvūnas susirgo, važiuokite kuo skubiau pas veterinarą. Praėjus vienai kitai parai, liga staigiai vystosi, dauginasi ir sukelia rimtą pavojų ne tik gyvūno sveikatai, bet ir gyvybei. Todėl po kelių dienų gali būti ir per vėlu“, – perspėjo L.Varanauskas.
Be to, šunys serga ir Laimo liga, ir erkiniu encefalitu. Laimo liga, kaip teigė veterinaras, pasirodo gerokai vėliau – gali ir po kelių dienų, ir gerokai po mėnesio nuo erkės įkandimo. Tada atsiranda sąnarių problemos, bet ligą, po gausių tyrimų, nustatyti gali tik veterinaras.
Nuo erkių pernešamų ligų augintiniams skiepų nėra, tad L.Varanauskas pabrėžė, kad vienintelė priemonė apsisaugoti yra profilaktika.
„Katės yra mažiau imlios erkėms: jeigu viena įsisegė ir po to iškrito, tai gal ir nieko baisaus neatsitiks. Bet jei iš kiemo ateina katė su 100 erkių, tada jau bus sveikatos problemų ir alerginės reakcijos. Todėl ir kates reiktų saugoti“, – dėstė veterinaras.
Jis taip pat minėjo, kad erkės įkandimas gali išprovokuoti dar nespėjusias pasireikšti augintinio ligas. Gali būti nespecifiniai požymiai, tačiau jei pasikeičia gyvūno elgesys – tai jau yra signalas. Pavyzdžiui, anot L.Varanausko, jei šuo viduriuoja – gali būti, kad yra bėdų su pilvu, tačiau padarius kraujo tyrimą aptinkami parazitai.
Kur ieškoti erkių ir kaip jas traukti?
Kur ant augintinio dažniausiai gali prisikabinti erkės? Veterinaras atsakė, kad šie parazitai gali būti ant bet kurios kūno dalies, tačiau erkės ieško minkštesnės odos bei mažesnio judrumo vietų: kirkšnys, pažastys, už ausų – ten, kur gali nesimatyti parazito.
„Ilgaplaukiuose gyvūnuose jų galima rasti kone visur, kur tik lengviau prieinama. Be to, esame radę erkę ir šuns burnoje, įsisegusią vidinėje lūpos pusėje. Ji sugeba patekti ten, kur jai patogiau“, – minėjo L.Varanauskas.
Tad kaip reikia ištraukti įsikibusią erkę? Ir apskritai – ar verta tą daryti patiems?
Erkės ieško minkštesnės odos bei mažesnio judrumo vietų: kirkšnys, pažastys, už ausų.
„Traukti reikia kuo greičiau – vos tik radote. Taisyklių nėra: mes erkes išsukinėjame, yra specialūs pincetai, kurie suima erkę prie pat odos. Medikai rekomenduoja suimti erkę prie odos ir ištraukti, bet pas mus visos priemonės, kurios skirtos erkių traukimui, yra išsukamos“, – atsakė veterinaras.
Jis pridūrė, kad nėra skirtumo, į kurią pusę būtų sukama erkė, o pincetą galima įsigyti bet kurioje veterinarijos klinikoje, parduotuvėje.
Vietą, kur buvo įkandusi erkė, reikėtų patepti antiseptinėmis priemonėmis. Tiesa, reiktų, kad jų nepatektų į gyvūno burną, akis.
„Reikia prisižiūrėti. Jeigu matysite, kad gyvūnas elgiasi ne taip, kaip įprastai, o ypač dabar, gegužės-birželio mėnesiais, kai erkės suaktyvėjusios. Jeigu tik patį šeimininką neramina gyvūno sveikatos būklė, geriau be reikalo pasirodyti pas veterinarą ir pasiklausti, negu pražiopsoti ligą. Nei vienas veterinaras neišvarys, o gyvūną – apžiūrės“, – aiškino L.Varanauskas.
Nors šalyje dar karantinas ir veterinarijos klinikos riboja klientų srautus, tačiau jei supasakoti simptomai panašūs į erkės įkandimo padarinius – klinikoje turėtų atsirasti laikas tokio gyvūno apžiūrai.
„Jei problemos pasireiškė jau aptikus erkę – iškart važiuoti pas veterinarą. Nereikia bijoti erkių, jeigu imtasi apsaugos priemonių. Jeigu jūsų šuo yra apsaugotas, tai vaikščiokite į mišką, į laukus – judėjimas yra reikalingas, o kažkokių papildomų ribojimų nereikėtų daryti.
Nuo erkių nepabėgsi – jos neturi sienų, neturi tvorų, o gyvūnai ir savame kieme gali susirgti. Profilaktika yra pati geriausia priemonė apsiginti nuo krūvos didelių problemų, didelių išlaidų, kurios gali būti“, – apibendrino L.Varanauskas.
