Atidarė vieną pirmųjų erotikos meno galerijų Lietuvoje
„Galerija 11“ visu pajėgumu dirba dar tik kiek daugiau nei pusantro mėnesio, tačiau jos priešistorė ir idėja gimė gerokai anksčiau. Anot Gabrielės, sambūris „Trys dienos“ 5-erius metus organizavo aktų plenerus, į kuriuos susirinkdavo menininkai ir pozuotojai, o galiausiai gegužės mėnesį būdavo surengiama didelė paroda.
„Iš pradžių parodos buvo privačios, mažos, o vėliau viskas išaugo iki didelio renginio. Turėjo įvykti paskutinė paroda, kadangi taip buvo suplanuota, bet prasidėjo pandemija. Nors renginys neįvyko, karantino metu atsirado patalpos, kuriose galėjome atidaryti galeriją. Galvodami, kas, kaip, ką, kur, nusprendėme, jog tematika turėtų tęstis, tik ji įgautų galerijos formą.
Dabar lankytojams rodome fotografiją, bet ateityje planuojame pasitelkti tapybą, skulptūras. Manau, gryninsimės idėjas, žiūrėsime, kas labiausiai domina žmones, nes pirmiausia atidarėme erdvę ir žinome savo temą“, – aiškina G.Kreišmonaitė.
Gabrielė mano, kad tokio tipo galerija Lietuvoje yra vienintelė – jos žiniomis, niekas daugiau viešai nekviečia žmonių pamatyti erotikos meno.
„Kol kas niekas mūsų teiginiui nepaprieštaravo, – juokiasi G.Kreišmonaitė. – Man atrodo, jei šalyje būtų erotikos galerija ar muziejus, iki mūsų jau būtų atėję atgarsiai. Galbūt kas nors turi kolekciją, kurią rodo tik savo draugų ratui.“
Žinodama, kad gali būti pirmieji, kurie pasiūlys lietuviams pamatyti erotikos meną, Gabrielė, atidarydama galeriją, jautėsi kiek ramiau.
„Negalvojome, kad Lietuvai būtinai reikia tokios galerijos – labiau mums reikėjo. Mums buvo įdomu, turėjome, ką parodyti, tuomet svarstėme, ar yra daugiau tokių vietų. Nežinau, kaip būtų, jei Vilnius turėtų penkias erotikos galerijas. Galbūt nuspręstume atidaryti dar vieną. Tačiau kai jų nėra, kyla mažiau klausimų“, – tikina G.Kreišmonaitė.
Negalvojome, kad Lietuvai būtinai reikia tokios galerijos – labiau mums reikėjo
Gabrielė neslepia itin tikinti erotikos meno galerijos idėja, kuri turėtų prigyti Lietuvoje. Be to, ji pabrėžia, kad lankytojų ten laukia ne tik paveikslai, bet ir renginiai, įvairios veiklos.
„Jei aplinkybės būtų susiklosčiusios prieš 5-erius metus, nežinau, ar būčiau apsiėmusi atidaryti galeriją. Tačiau dabar gyvenime toks etapas, kai jaučiu, kad noriu tą daryti, ir su šia mintimi man gera, – sako G.Kreišmonaitė. – Manau, užtruks laiko, kol viskas įsisuks, bet noriu, kad mūsų galerija būtų gyvas organizmas.“
Siekia visuomenę padaryti laisvesnę
Dar nė dviejų mėnesių nedirbanti erotikos meno galerija pirmomis savaitėmis daugiausia džiaugėsi draugų ir pažįstamų apsilankymu, kurie iš anksto žinojo apie tokios vietos atidarymą. Tik vėliau užeiti ėmė ir kiti žmonės.
„Pastaruoju metu ateina lankytojų, kurie apie mus sužinojo iš žiniasklaidos, socialinių tinklų, pamatė eidami pro šalį. Jaučiasi, kad susidomėjimas didėja, bet minios žmonių kol kas tikrai neplūsta, – pripažįsta G.Kreišmonaitė. – Galbūt įtakos turi tai, kad dirbame pagal išankstinį susitarimą – nėra žmogaus, kuris galerijoje sėdi nuo ryto iki vakaro.“
Lietuviai turbūt nesirikiuoja pirmoje vietoje pagal tolerantišką požiūrį į erotiško meno galeriją. Vis dėlto, nors Gabrielė socialiniuose tinkluose matė pačių įvairiausių komentarų, realybėje su neigiamomis replikomis jai kol kas neteko susidurti.
„Apsilankanti publika būna maloni, žmonėms patinka, su jais įdomu pabendrauti. Dauguma pasiteirauja, ar nebijome, kad kiaušiniais apmėtys langus“, – šypsosi G.Kreišmonaitė.
Dauguma pasiteirauja, ar nebijome, kad kiaušiniais apmėtys langus
Būtent vienas pagrindinių Gabrielės tikslų yra padėti visuomenei tapti laisvesnei, o kartu destigmatizuoti nuogą kūną.
„Iš pat pradžių net bijojau įvardinti galeriją kaip erotikos meno, nes buvo truputį neramu, kad žmonės iškart viską suvulgarins, suves su pornografija, – neslepia G.Kreišmonaitė. – Parodos nuotraukose yra dvi merginos, kurių kūno formos labai skirtingos. Man atrodo, kartais moterys galvoja, kad jos gražios tik tada, jei turi didelę krūtinę, o tos, kurių krūtinė didelė, svajoja apie mažą. Fotografijose abi merginos labai gražios ir žavios.“
Anot Gabrielės, daugiausia iššūkių kol kas kelia visų reikalų laikymas jos vienos rankose – tik atidariusi galeriją, mergina suprato, kiek daug darbo laukia.
„Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Vis dėlto stengiuosi viską suvaldyti neskubėdama. Ketinome parodą daryti iki lapkričio pabaigos ir gruodį siūlyti ką nors naujo, bet dabar linkstame link to, kad nieko nekeisime iki metų pabaigos“, – sako G.Kreišmonaitė.
Siūlo aklus pasimatymus ir vakarienes
Svarbi Gabrielės gyvenimo dalis yra ir jos organizuojami socialiniai eksperimentai, kuriuos ji rengia „Galerijoje 11“. Kaip mergina pasakoja, juos kurti pradėjo dar praėjusių metų pradžioje, tačiau pristabdyti teko dėl pandemijos.
„Tai yra bendravimo renginiai, kur susijungia skirtingi socialiniai burbulai – žmonės susirenka, kad gerai praleistų laiką, galėtų būti savimi, atsipalaiduotų, – aiškina G.Kreišmonaitė. – Darome vakarėlio tipo renginius, vakarienes, viena mergina padeda organizuoti aklus pasimatymus. Pavyzdžiui, susitinka šeši vaikinai ir tiek pat merginų, kurie neturi antros pusės.“
Poros neturintiems žmonėms paruošiama speciali programa, žaidimai, maistas, gėrimai. Gabrielė tikina, jog svarbiausia yra pasirūpinti, kad visiems būtų smagu.
„Tokie renginiai padeda ne tik pažinti kitus, bet ir save, geriau supranti, kas esi iš tiesų, – tikina G.Kreišmonaitė. – Kaip tik organizuojame renginį LGBT+ bendruomenei – bus paskaita apie queer madą, kuri šiek tiek siejasi su erotika, fetišu. Taip pat turėsime BDSM (seksualinės praktikos ir pomėgio) edukacinį renginį, kuriame bus profesionalų paskaita su teorine medžiaga ir bus parodyta, kaip daryti praktiškai.“
Gabrielės manymu, lietuviai tokiems renginiams yra tikrai pasiruošę, o po jų išgirsta teigiamų atsiliepimų, žmonės jaučiasi laimingi. Tiesa, erotikos meno galerijoje renkasi kiek kita publika, tad jai laiko dar šiek tiek prireiks.
„Organizuojant pirmus renginius, reikėjo įdėti daug darbo asmeniškai kviečiant žmones – eidavau per feisbuko draugų sąrašą ir visiems iš eilės rašydavau. Dabar to daryti nebereikia, – pasakoja G.Kreišmonaitė. – Pasižiūrėsime, ar žmonės pasirengę BDSM pradžiamoksliui. Esu sulaukusi komentarų, kad būtinai ateis, bet sužinosime, kaip bus, kai reikės dalyvauti.“
