Staltiesė – pagrindinis stalo rūbas
Vienas pagrindinių pokylio ar šventės namuose ypatingą nuotaiką kuriančių dalykų – tinkamai parinkta, švari ir išlyginta staltiesė.
„Kaip žmogui rūbas, taip ir kiekvienas stalas gerai atrodys tik su jo formą atkartojančia, tinkamų matmenų staltiese. Tad nepirkite staltiesės „iš akies“. Būtinai išmatuokite ne tik savo stalo kraštines, tačiau ir jo aukštį nuo kėdės“, – aiškino lankytojų aptarnavimo profesijos mokytoja K.Česlevičienė.
Būtent klausimai apie stalo ir kėdžių aukštį nustebina besisiūdinančius staltieses pagal užsakymą. Formalių, itin svarbių švenčių metu staltiesės tiesiamos iki pat grindų. Namuose rekomenduojama tiesti staltiesę iki kėdžių – tarp staltiesės krašto ir kėdžių turėtų likti 5 cm tarpelis.
„Kad ir kaip žavėtų ryški, šventiškais motyvais išmarginta staltiesė, rinkitės universalią, svarbiausia – prie namų interjero derančią staltiesę. Niekada neprašausite stalą užtiesę ramių pastelinių spalvų staltiese, mat tuomet nuotaiką galėsite kurti detalėmis: servetėlėmis, stalo padėkliukais, žvakėmis“, – aiškino K.Česlevičienė.
Švariai, tvarkingai stalo serviruotei nereikėtų naudoti daugiau nei keturių spalvų.
Speciali danga sugeria triukšmą
Ne visi yra girdėję ir apie specialią dangą, tiesiamą po staltiese. Tai dažnai itin oficialiomis progomis naudojamas stalo „paminkštinimas“, kuris išlygina stalviršio sujungimus, sugeria indų ir įrankių skimbčiojimą.
„Specialūs nedideli padėkliukai, dedami ir tarp pagrindinės lėkštės ir polėkštės, taip pat slopina barškėjimą“, – pasakojo ne tik stalo tekstilės siuvimo darbus organizuojanti, bet ir klientus edukuojanti D.Bublienė.
Speciali stalo danga leidžia tiesti šviesią staltiesę, jei stalviršis margas ar ryškus. Tuomet margumynai nepersišviečia, o paklotas po staltiese dar ir apsaugo stalą nuo karščio, jei ant jo neatsargiai pastatomas įkaitęs indas, pavyzdžiui, dar čirškanti kalėdinė žąsis iš orkaitės.
Dekoro elementai – žemiau akių lygio
Lankytojų aptarnavimo profesijos mokytoja K.Česlevičienė dažnai pastebi bene didžiausią stalo serviravimo klaidą – milžiniškas puokštes ir žvakides, kurios ne tik užima daug vietos ant stalo, bet ir trukdo svečiams bendrauti.
„Net puošniausi itin etiketo normų paisantys ir stalo serviravimo subtilybes išmanantys restoranai ir viešbučiai užmiršta, kad svarbiausia svečiui – patogiai jaustis. Tad jo akių lygyje negalima statyti aukštų puokščių, kalėdinių kompozicijų ir sunkių žvakidžių. Kartais šis dekoras tiesiog izoliuoja vieną ar kitą sėdintįjį prie stalo, ir tikrai ne kiekvienas išdrįsta jas nukelti, kad netrukdytų bendrauti su kitoje stalo pusėje sėdinčiais svečiais“, – sakė K.Česlevičienė.
Stalo dekoro elementų aukštis turėtų būti iki 30 cm arba ne aukščiau nei riešas pastačius ranką alkūne ant stalo statmenai. Išimtis – plonos, ilgos žvakės.
Kuo didesnė – tuo elegantiškiau
Ypatingai svarbia stalo serviruotės dalimi K.Česlevičienė vadina ir servetėles.
Pirmieji servetėles pradėjo naudoti senovės romėnai – jos buvo asbestinės. Norėdami išvalyti servetėlę, ją tiesiog įmesdavo į ugnį. Nešvarumai sudegdavo, o servetėlę vėl galėdavo naudoti.
Kiek vėliau atsiradusios medžiaginės servetėlės buvo skirtos rankoms valyti, nes stalo įrankių dar nebuvo ir patiekalai buvo valgomi rankomis. O servetėlė užkišta už apykaklės apsaugodavo drabužius.
Šiandien servetėlė turi ne tik praktinę, bet estetinę reikšmę. Serviruojant stalą, vienkartinės popierinės arba medžiaginės servetėlės dedamos kairėje pusėje šalia šakutės.
Servetėlę naudojant kaip dekoro detalę, ją galima serviruoti ant lėkštės lankstant, perrišant arba puošiant žiedu.
„Džiaugiuosi, kad kavinėse jau nebematau to beprasmiško noro sutaupyti karpant servetėles iki skiaučių. Juk servetėlė – ne tik praktiškas dalykas, bet ir puošmena. Tad ir namuose netaupykite kokybiškoms servetėlėms. Gražiausiai, jei jos bus medžiaginės. Tačiau ir popierinių, kurias sunku atskirti nuo pagamintų iš audinio, jau yra didelis pasirinkimas“, – patarė ekspertė.
„Kuo servetėlė didesnė – tuo elegantiškiau atrodys, tad ji gali būti iki 50 cm x 50 cm Jeigu norite iš servetėlių lankstyti figūras, geriausiai formą išlaiko medvilninės servetėlės, tačiau jų priežiūra sudėtingesnė“, – paaiškino stalo studijos „Evaday“ vadovė D.Bublienė.
Servetėlės – ne nosiai šnypšti
Pirmasis servetėlę turėtų išvynioti ir pasidėti šventės šeimininkas. Tik po to tą gali daryti svečiai. Servetėlė turėtų būti išskleista dar prieš patiekiant maistą. Mandagioje visuomenėje judesiai turi būti rafinuoti ir ramūs, tad išvyniodami servetėlę pasistenkite prie stalo elgtis ramiai.
Jei viešnagės metu prireikė pakilti nuo stalo, palikite servetėlę ant savo kėdės. Baigus valgyti, servetėlė padedama šalia savo lėkštės, kairėje pusėje.
Vis dar pasitaiko, kai svečiai prie pietų ar vakarienės stalo pastumia servetėlę į šalį ir ją pamiršta.
„Jeigu jums padėta servetėlė, naudokitės ja. Tieskite servetėlę perlenktą pusiau ant kelių, lenkimo linija atsuktą į save. Servetėlę galima naudoti tik pagal paskirtį – pasivalyti lūpų kampučius prispaudžiant prie lūpų, jų netrinant ir neglamžant servetėlės. Jokiu būdu nesugalvokite į servetėlę šnypšti nosies ar su ja valytis batų – nors, deja, būna ir taip“, – šypsojosi K.Česlevičienė.
Dalinamės ir serviravimo schema:
