Anot R.Stankuvienės, persirengimas spalvingomis kaukėmis, be kurių žiemos pabaigą žyminčios Užgavėnės yra tiesiog neįsivaizduojamos, buvo populiarios ne tik mūsų šalyje.
„Skirtingose pasaulio šalyse ir kultūrose kaukės buvo naudojamos medžioklės ritualuose, vestuvėse ir laidotuvėse, laiko pasikeitimo šventėse. Jas dėvėdavo kariai ir taikūs žemdirbiai, Sibiro šamanai ir Amerikos čiabuvių burtininkai, Afrikos ar Okeanijos ritualinių asociacijų nariai ir viduramžių Europos miestelėnai bei universitetų studentai“, – pasakoja R.Stankuvienė.
Lietuvoje Užgavėnių persirengėliai, jų vaikščiojimas – tarsi liaudiškojo teatro išraiška, kurioje pašiepiamos to meto negerovės ar problemos. Šią dieną gausu įvairių būrimų, spėjimų, tikėjimų, kurių didžioji dalis – vedybiniai. Taip pat galima nuspėti būsimų metų derlingumą, artimą ateitį.
Siekta pasisotinti už visus metus
Nuo Užgavėnių neatsiejamas ir gausus maisto gaminimas. Dažniausiai buvo ruošiama riebi kiauliena, troškinti kopūstai, šiupinys (kruopų košė su lašinukais, o Žemaitijoje – žirnių košė su įkišta kiaulės uodega), įvairių rūšių blynai ir spurgos. Taip pat tarp šios šventės populiariųjų patiekalų ir kugelis, kastinys, cepelinai. Svarbiausiai buvo prisivalgyti iki soties.
„Per Užgavėnes reikėjo pavalgyti daug ir riebiai, nes kita diena – jau Gavėnia. Dažniausiai žmonės valgydavo 7, 9 ar net 12 kartų, nes manydavo: jei per Užgavėnes būsi sotus, toks liksi ir visus metus. Be to, paruošto valgio turi užtekti ir šeimynai, ir ateinantiems pavasario kviesti.
Ruošiant Užgavėnių vaišes daug lemia ne tik sukaupti ištekliai, bet ir šeimininkės įgūdžiai, tad dažnai buvo varžomasi, kuri šeimininkė skaniau pagamins, išradingiau patieks maistą“, – tvirtina etnologė.
Aukštaitijoje sakydavo: kas blynų bus neragavęs, tas pats kaip dūšią velniui atidavęs.
Blynai apipinti tikėjimais
Tradicinis šių dienų Užgavėnių valgis – blynai – kilo iš slaviškosios tradicijos ir dabar yra moderniosios kultūros dalis, išpopuliarėjusi Vakarų Lietuvoje, ypač Žemaitijoje tarpukariu. Aukštaitijoje sakydavo: „Kas blynų bus neragavęs, tas pats kaip dūšią velniui atidavęs.“ Blynai turėjo ir simbolinę prasmę: apvalus auksinis blynas – tai sugrįžtančios saulės ženklas.
Ankstesniais laikais blynus valgydavo su sočiais padažais, pavyzdžiui, spirgučiais ar riebia grietine. Dabar minint Užgavėnes paplitę šie iš miltų pagaminti gardėsiai: sklindžiai su obuoliais, lietiniai, saldūs vafliai ar spurgos. Juos lengva pasigaminti ir užsitikrinti visus sočius metus.
