Netgi tolerantiškiausi kritikai jau pripažįsta, kad lyderio pozicijas kino industrijoje užimantis Holivudas regresuoja. Jame vis mažėja tikrų kūrybinių ambicijų - viską valdo pinigai ir pigaus populiarumo vaikymasis. Bent šiek tiek mąstantis žmogus, panagrinėjęs pasiūlą, kaipmat pastebės, kad beveik viskas, kas plačiai reklamuojama ir sulaukia didžiausio lankytojų srauto, tėra tuščio garsiai skambančio puodo efektas. Sakykite, kokia prasmė dvi ar tris valandas sėdėti, triaukšti spragėsius ir žiūrėti į pro akis spėriai bėgančius paveikslėlius, „prifarširuotus“ banalių specialiųjų efektų, smurto, nuogo kūno scenų ir pigių juokelių? Jokio peno protui ar vaizduotei – viskas iki koktumo sukramtyta. Režisieriai, kuriantys tokius niekalus, teisinasi, kad to nori žiūrovas – jis į kiną ateina ne galvoti, o atsipalaiduoti.
Betgi tai netiesa. Seniausiai įrodyta, kad triukšmingi, interaktyviais vaizdais perkrauti filmai ne ilsina, o vargina smegenis. Kita vertus iš tiesų juk mes patys savo pasirinkimu diktuojame kino filmų repertuarą. Ir mūsų teisė rinktis, ką žiūrėti. O norint duoti peno protui, praplėsti akiratį ar tiesiog pasigėrėti filmu kaip meno kūriniu tikrai įmanoma. Tereikia tinkamai ir atsakingai atsirinkti, ką žiūrėti. Tapti ne kino vartotoju, kuris pažiūri filmą ir tuoj pat viską pamiršta, o tikru pagarbiu žiūrovu. Patikėkite, jei filmas iš tiesų vertas dėmesio, jį prisiminsite ilgai. Esama ir tokios kino produkcijos, kuri gali iš esmės pakeisti požiūrį į kai kuriuos dalykus ar net aukštyn kojomis apversti gyvenimą.
Kitoks kinas
Norime jums pristatyti keletą filmų, kurie iš tiesų priverčia suklusti, plačiau atsimerkti ir visu pajėgumu „įjungti“ mąstymo padargą. Šie dokumentiniai filmai gyvenimą parodo kiek kitu kampu, ne tuo, kurį kasdien matome per TV žinias ar apie kurį mums pasakoja laikraščiai. Tiesa, kai kurie jų kontroversiški, sulaukiantys įvairiausios kritikos. Bet to bijoti nereikėtų, nes jei filmas kelia daug karštų ir nepaviršutiniškų diskusijų, tai jau ženklas, kad jį žiūrėti verta. Kai kurie iš šių filmų yra nepatogūs. Labai nepatogūs. Bet tik pažindami ir pripažindami nepatogias tiesas, galime atsipeikėti iš sapno, kurio pavadinimas gyvenimo realybė, ir į viską, kas aplink mus vyksta, pažvelgti gerokai plačiau. Žinoma, nereikėtų visko, kas rodoma šiuose filmuose, imti už gryną pinigą. Laimi tik tie, kurie geba analizuoti ir atsirinkti esmę. Kalbant ne tik apie filmus, bet ir apie viską apskritai.
Beje, reikėtų pridurti, kad dauguma filmų, apie kuriuos kalbėsime, yra nenauji. Bet dėl to jie nė kiek nepraranda aktualumo. Kai kuriuose nagrinėjamos tokios temos, kurios bus aktualios tol, kol egzistuos mūsų žydroji planeta ir žmonija. Dar vienas dalykas: tik retas iš šių filmų buvo rodytas plačiosioms masėms kino teatruose ar per TV. Bet ne vienas iš jų pačių kūrėjų nemokamai platinamas Youtube ar kitose interneto svetainėse, jei susidomėjote „pagoglinkite“.
Gyvūnų genocidas
Sakoma, žmogus iš prigimties yra empatiška, mylėti ir užjausti gebanti būtybė. Bet sakykite, mielieji, kas gi nutiko su mūsų žmogiškumu? Dėl to, kaip žmonija elgiasi su gyvūnais, kyla abejonių, ar mes vis dar tie patys žmonės, turintys jautrią širdį ir neabejingi kito skausmui... Kol nesuprasime, kad šiame pasaulyje viskas yra glaudžiai susiję ir viena, niekada negalėsime gyventi darniai ir harmoningai.
Ką žmonija padarė ir toliau nesivaržydama daro su gyvūnais? Šia tema išties verta pažiūrėti tokius filmus, kaip „Žemės gyventojai“ („Earthlings“). Tiesa, šis filmas toks sukrečiantis, kad akimirkomis tiesiog per sunku žiūrėti. Bet verta. Vien dėl to, kad susigrąžintum prarastą žmogišką jautrumą kitam – mažesniam ir silpnesniam. Šis filmas pakeitė ne vieno žmogaus gyvenimą. Kai kurie po jo daugiau niekada neapsivilko kailinių ar nepajėgė nuryti nė kąsnelio mėsos.
Šia tema verta pažiūrėti ir filmą „Po kauke“ („Bihind the Mask“). Tai dokumentinė juosta apie gyvūnų teisių aktyvistus, kurie įsilaužia į mokslines laboratorijas ar pramonines fermas, kad nufilmuotų ir parodytų visuomenei nematomus masinio gyvūnų išnaudojimo vaizdus pramoniniais tikslais.
Išties sukrečiantis filmas „Įlanka“ („The Cove“). Jis pasakoja apie tai, kaip masinės delfinų žudynės ir išnaudojimas paverčiamas linksma pramoga.
Bitės. Jų nykimo problema ir kas nutiktų pasauliui, jei visiškai pražūtų šie medunešiai vabzdžiai, galėtų būti atskiro straipsnio tema. Apie tai pastatytas ir ne vienas dėmesio vertas dokumentinis filmas, pavyzdžiui, „Nykstančios bitės“ („Vanishing of the Bees“), „Bičių tyla“ („Silence of the Bees“) ir kt.
Didžioji problema: maistas
Maistas – gyvybiškai aktuali ir plačiai eskaluojama tema. Problemų ir svarstytinų klausimų šioje srityje išties nesuskaičiuojama galybė. Kodėl vienoje pasaulio dalyje žmonės miršta iš bado, o kitoje kasdien į šiukšlynus išmeta tonas nesuvalgyto maisto? Kodėl politikai mums nuolat aiškina, kad netrukus pasaulyje ims trūkti maisto ir kam ši keliama panika yra naudinga? Kas valdo maisto išteklius ir pasaulio sėklų resursus? Kodėl vietoj gerų, kokybiškų produktų mums siūlo sintetikos „pripumpuotą“ šlamštą ir kodėl mes nebemokame tinkamai pasirinkti? Kas slypi maisto pramonės užkulisiuose? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų bandoma atsakyti įvairiose kino juostose. Filme „Maisto inkorporacija“ („Food Inc.“) labai vaizdžiai ir gana sukrečiamai pateikiama, kokį kelią nueina maistas, kol patenka ant mūsų stalo. Paveikslėliai ant mėsos pakuočių, vaizduojantys gražius ūkius, su pievose laisvai besiganančiais galvijais, tėra saldi iliuzija. Tikroji realybė yra karti. Tokia karti, kad po kai kurių pateiktų faktų kyla noras žiaugčioti. Aišku, visa tai Amerikoje, toli nuo mūsų... Bet kuriuo atveju šis filmas – puikus stimulas pasidomėti, iš kur ir koks maistas atkeliauja į mūsų lėkštę.
Šiam filmui antrina ir kita – austrų pastatyta – dokumentinė juosta „Mes maitiname pasaulį“ („We Feed the World“). Ši kino juosta maisto kilmės ir politikos problemas aprėpia dar giliau ir plačiau. Faktai išties sukrečia.
Mes – marionetės galingųjų rankose?
Kas iš tiesų už virvučių tampo mūsų pasaulį, jo politiką ir ekonomiką? Ar gali būti taip, kad kažkas braunasi į mūsų protus ir savanaudiškais tikslais „plauna mums smegenis“? Ar realu, kad demokratija, kurioje tariamės gyveną, iš tikrųjų yra aukščiausio lygio vergija, o sistema, kurioje kasdien plušame, tėra melu pagrįsta iliuzija, trukdanti mums suprasti tikrąją savo žmogiškąją vertę bei paskirtį šiame pasaulyje? Panašūs klausimai nagrinėjami jau nuo neatmenamų laikų. Ir žmonių, svajojančių apie kitokį pasaulį – be vien pinigais pagrįstų santykių, be smurto ir prievartos, be melo, be socialinių klasių ir nelygybės, pastaraisiais metais randasi vis daugiau. Nenuostabu, kad šia tema statoma ir nemažai filmų. Bene daugiausiai dėmesio pastaraisiais metais sulaukusi ir itin aštrių diskusijų sukėlusi juosta „Laiko dvasia“ („Zeitgeist“). Šiandien jau yra išleistos trys šio filmo dalys: „Zeitgeist the Movie“, „Zeitgeist: Addendum“ ir „Zeitgeist: Moving Forward“. Ruošiama ketvirta. Nuomonės apie šį filmą pasiskirsčiusios bene į tris stovyklas. Vieni sako, kad filme išdėstyta utopija tėra nieko vertas muilo burbulas, antri mintyja, kad tai kokių nors suinteresuotų politinių jėgų sumaniai pateikta propaganda, o treti uoliai tiki, jog šioje juostoje pasakojama gryniausia tiesa. Šis filmas netgi įkvėpė atsirasti judėjimą „Zeitgeist movement“, prie kurio jau prisidėjo šimtai tūkstančių žmonių iš viso pasaulio.
Ką galėtume pasakyti apie šį „Laiko dvasios“ reiškinį? Nesakysime nieko, nes nesvarbu, kurią stovyklą palaikytume, tai būtų subjektyvu. Verčiau pažiūrėti ir pačiam susidaryti nuomonę. Kad ir kokiais tikslais pastatyti šie filmai, jie priverčia žmones bent jau pabusti ir pradėti mąstyti, kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų...
Verta pamatyti!
- • „Perteklius: Terorizuojami tapti vartotojais“ („Surplus – Terrorized into Being Consumers“)
- • „Kur eiti: gyvenimas baigiantis imperijos erai“ („What a Way to Go: Life at the End of the Empire“)
- • „Čekiška svajonė“ („Cesky Sen“)
- • „Ką pirktų Jėzus“ („What Would Jesus Buy“)
- • „Sicko“
- • „Paslaptis“ („The Secret“)
- • „Linijos pabaiga“ („The End of the Line“)
- • „Didžioji vandens paslaptis“ („Water: The Great Mystery“)
- • „Darvino košmaras“ („Darwin’s Nightmare“)
- • „Namai“ („Home“)
- • „Plastikinė planeta“ („Plastic Planet“)
- • „Baraka“
- • „Korporacija“ („The Corporation“)
- • „Pasaulis pagal Monsanto“ („The World According to Monsanto“)
- • „Superdidelis aš“ („Super Size Me“)
- • „Kas nužudė elektromobilį“ („Who killed the Electric Car“)
- • „Psichiatrija: mirties industrija“ („Psychiatry: An Industry Of Death“)
- • „Maisto ateitis“ („The Future Of Food“)
- • „Korporacija“ („The Corporation“)
- • „Tiesa apie vitaminus“ („The Truth about Vitamins“)
