– Gabriele, kiekvienas jūsų rytas prasideda ne nuo pusryčių, o nuo pasivaikščiojimo gryname ore, aktyvus žingsniavimas lydi ir dienos eigoje, tad kuo jums patinka ėjimas? Kodėl būtent tai, o ne, pavyzdžiui, dviratis ar paspirtukas?
– Ėjimas yra absoliutus laikas man. Kas rytą pasivaikščioti gryname ore, pabūti su savimi, savo mintimis yra geriausias būdas pradėti produktyvią dieną. Vaikščiojimo nauda apskritai yra didžiulė, pradedant tuo, jog vaikščiojimas sumažina įtampą, stresą, o ir nereikalauja kažkokių itin didelių pastangų.
Dviratis taip pat dažnas mano rutinoje, bet jį renkuosi jau dienos metu arba vakare – rytą visuomet pradedu tik žingsniavimu. Labai gerai prasibudinu, pakvėpuoju grynu oru ir tampu iškart laimingesnė.
– Kiek žingsnių ar kilometrų įprastai nueinate per dieną?
– Diena dienai nelygi. Mažiausiai – 10 kilometrų, bet tai reiškia, kad tądien intensyviai dirbau, treniravausi arba tiesiog ilsėjausi. Vidutiniškai mano dienos kilometražas siekia apie 20 kilometrų, o savaitgaliais pavyksta nužingsniuoti ir 30–40 kilometrų per dieną.
– Praėjusį rudenį įveikėte 100 kilometrų žygį. Kokie prisiminimai ir emocijos užplūsta dabar, praėjus beveik metams po šio iššūkio?
– Dėl šio iššūkio vis dar labai savimi didžiuojuosi. Buvo itin sunku, žygis pareikalavo didelio psichologinio darbo, ryžto, stiprybės. Su malonumu visiems pasakoju apie šį gyvenimo įvykį, duodu patarimų. Šis iššūkis įkvėpė daugybę žmonių ne tik leistis į vienkartinį žygį, bet vaikščioti kasdien. Tai labai džiugina ir motyvuoja.
– Ar dar kartą pasiryžtumėte tokiai avantiūrai?
– Nors sakoma niekada nesakyk niekada, kol kas sakau – niekada. Tiesa, galvoje sukasi mintis išbandyti save Camino de Santiago žygyje ir įveikti 825 kilometrų trasą, bet kol kas tam nesiryžtu. Buvo tikrai labai sudėtinga.
– Kokiems žmonėms patartumėte išbandyti savo jėgas tokiame žygyje? Kaip žinoti, kad jam esi pasirengęs, o kada geriau nerizikuoti?
– Jei esi įgudęs vaikščiotojas ir 40–50 kilometrų atstumai tau nėra didelė bėda – tuomet pirmyn. Tokiam žygiui reikia ruoštis, kasdien nueiti didesnius atstumus, juos vis didinti. Pavyzdžiui, pradėjus nuo 20 kilometrų per dieną, vėliau nueiti po 40, 50, 60, 70 kilometrų ir tik tada leistis į 100 kilometrų kelią. Tokiam žygiui aš ruošiausi metus.
Tokiam žygiui reikia ruoštis, kasdien nueiti didesnius atstumus, juos vis didinti.
– Savo sekėjams socialiniuose tinkluose labiausiai esate žinoma kaip mitybos specialistė. Kokių sveikatai palankių užkandžių patartumėte pasiimti į žygį gamtoje?
– Vaisiai, daržovės, riešutai – patogiausi variantai. Taip pat labai mėgstu susisukti įvairias tortilijas – variacijų apstu, labai patogu, skanu ir suteikia energijos. Svarbiausia nepamiršti vandens.
– Kokiomis apskritai mitybos ir sveiko gyvenimo būdo taisyklėmis vadovaujatės gyvenime?
– Mano taisyklės paprastos: vadovautis sveiku protu bei palaikyti balansą gyvenime. Tai reiškia, kad maistas nėra priešas ir valgyti galima absoliučiai bet ką, išlaikant sveiką protą ir normalias porcijas, nepersivalgant.
Renginiuose, gimtadieniuose, festivaliuose valgant maistą kartu su visais nebijoti nei tortuko, nei sumuštinukų ir nesitampyti maisto dėžučių bijant viršyti kalorijų normą. Juk yra posakis „Kuo daugiau draudi, tuo labiau visko ir norisi“, tad nereikia savęs pernelyg varžyti ir statyti į rėmus, nes tokiu atveju palūžtama labai greitai.
– Organizuojate ir sveikatingumo stovyklas moterims. Kokias tendencijas pastebite – ar moterys turi „sveiką“ požiūrį į savo kūną ir mitybą, ar vis dar gajūs stereotipai, kad, norint būti lieknai ir sveikai, reikia visą parą būti sporto salėje, o valgyti tik salotų lapus?
– Būtent pastarasis moterų tipas, deja, dominuoja. Visgi stovyklose mes turime daug laiko pokalbiams ir mokymams, tad stengiamės su visomis aptarti opiausias problemas, paaiškinti, kas iš tiesų yra sveikas gyvenimo būdas, ir nuo ko pradėti, kad norimi rezultatai būtų ilgalaikiai.
Ne tik stovyklose, bet visur stengiuosi skleisti žinią ir rodyti, kaip atrodo sveika gyvensena, kad tai nėra tik salotų lapai ir savęs kankinimas. Iš tiesų tai – labai įdomus, spalvingas procesas, atnešantis be galo daug laimės žmogui, kuris pasiekia išsikeltų tikslų.
– „Neturiu laiko, nespėju, trukdo vaikai, per daug darbo, nuo kito pirmadienio…“ – tai tik keli argumentai, kuriuos nuolat kartoja tie, kurie taip ir neprisiruošia nei žingsniavimui, nei jokiai kitai fizinei veiklai. Kaip juos motyvuotumėte ir paragintumėte judėti?
– Kai žmogus iš tiesų kažko nori, jis pasieks savo tikslų bet kokia kaina. Jei darbe nori pakilti pareigose, pradėsi rodyti rezultatus ir stengsiesi dėl geresnės pozicijos. Jei santykiai poroje griūva, bet nori juos išsaugoti, ieškosi problemų sprendimo būdų. Jei nori jaustis labiau energingas, turėti tvirtą, gražų kūną – prižiūrėk maistą ir judėk.
Bėda tame, kad žmonės pernelyg gerai gyvena savo burbule, savo komforto zonoje ir bijo palikti ją, nes juos gąsdina iššūkiai ir naujovės. Kad ir kaip būtų gaila, gulint ant sofos ir laukiant motyvacijos, ji neateis. Sunkiausias yra pirmas žingsnis, bet žengus jį, pasaulis nušvinta vaivorykštės spalvomis.
Rekomenduoju susigalvoti su draugais ar kolegomis žingsniavimo iššūkį, pavyzdžiui, leistis į „TrenkTuro“ organizuojamus žygius išskirtinėse Lietuvos, Latvijos ir net Lenkijos vietovėse. Tai gali tapti ne tik įdomia ekskursija ar smagiu nuotykiu su draugais, bet ir sveiko gyvenimo pradžia!
Artimiausias „TrenkTuro“ žygis – po stebuklų kupiną Kuršių Neriją. Žygeivių išsiilgtas 100 kilometrų iššūkis po 2 metų pertraukos grįžta dviguba jėga! Daug žingsnių, smėlio, kopų ir pušynų ramybės – jau rugsėjo 17 dieną! Iššūkiui nespėję pasiruošti žygeiviai galės rinktis trumpesnes – 7, 13, 25, 34 ar 50 kilometrų – trasas. Pasirinkimų – kiekvieno skoniui!
Daugiau informacijos ir registracija: ČIA.
