Pirmieji žingsniai ir indėlis į geidžiamiausio titulą – universitete
Viena svarbiausių sėkmingai dirbančio specialisto savybių – motyvacija ir aiškūs iškelti tikslai. Pasak psichologės, karjeros konsultantės Gabijos Čeledinaitės, kad tai turėtume, labai padeda išbandyti save įvairiose srityse studijų praktikos metu.
„Žinojimas, kurioje srityje noriu tobulėti, neateina iš niekur. Tam reikia sužinoti, kuri tiksliai sritis, kokios pareigos kiekvienam priimtiniausios, kur galime atskleisti savo gebėjimus. O sužinoti tai lengviausia iš praktinio patyrimo, kurį su studento statusu gauti bet kurioje šalyje gana paprasta.
Studijų metai taip pat labai palankus laikas megzti profesinius ryšius, kurie ne tik suteikia reikalingų žinių, bet ir bus naudingi ateityje. Tai apima ir gaunamas rekomendacijas, ir galimybes prisijungti prie naujų, įdomių, perspektyvių projektų.
Tačiau, žinoma, kad be bazinių žinių visa tai, kas paminėta aukščiau, gali prarasti prasmę. Tad studijų metu visgi reikia nepamiršti ir mokytis, domėtis papildomai, daugiausiai dėmesio teikiant besivystančioms, greitai augančioms sritims“, – komentavo G.Čeledinaitė.
Svarbios ir asmeninės, ir profesinės savybės
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad gebėjimas nuolat mokytis, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti kintančioje aplinkoje – itin svarbios savybės, jei norime tapti geidžiamais kandidatais darbo rinkoje.
Vienas iš neišvengiamų realybės aspektų yra dirbtinis intelektas ir automatizacija. Kad ir apie kokią sritį galvotume, visur yra darbo funkcijų, kurias artimiausiu metu gali perimti kompiuterio programos.
Automatizacija daugybę darbo vietų sunaikins, tačiau sukurs ir milijonus naujų – tik prie jų reikės prisitaikyti. Robotai ir žmonės taps kolegomis, tad norėdami išlikti darbo rinkos viršūnėje, turėsime mokytis darbe naudotis jų teikiamais privalumais.
Ne mažiau svarbūs ir asmeniniai gebėjimai: mokėjimas bendrauti, teikti grįžtamąjį ryšį, įtaigiai pristatyti save ir savo idėjas. Įmonėse vertinamas ne tik profesionalumas, bet ir darbo atmosfera. Tad ir darbuotojai atrenkami ne tik pagal kompetencijas, bet ir pagal tai, kiek komandai malonu su jais dirbti.
Kas nebus reikalinga, tai teorinės žinios be praktinio pritaikymo.
Paklausus, galbūt ateityje kurios nors kompetencijos nebebus reikalingos, ypač aktualios galvų medžiotojams, G.Čeledinaitė pažymėjo, kad dauguma reikalingų kompetencijų negali būti įgytos neturint bazinių žinių, kaip ir negali sukurti dirbtinio intelekto, iš pradžių neišmokęs spręsti paprastų logikos ar statistikos uždavinių.
„Kas nebus reikalinga, tai teorinės žinios be praktinio pritaikymo. Bet jos jau dabar nereikalingos – paprastus faktus bet kurioje srityje ir aš galiu atrasti per minutę. Tačiau nuo srities specialisto skiriuosi tuo, kad nežinau, kur tą sausą faktą padėti, kokioje situacijoje jį verta pritaikyti’’, – sakė G.Čeledinaitė.
Dėl geriausiųjų vyksta arši kova
Kaip vykdoma „Galvų medžioklės“ atranka? Pasak „Indigroup“ vadovaujančio partnerio Karolio Blaževičiaus, tokia atranka vykdoma tuo atveju, kai viešosios paieškos kandidatų pasiūla yra nulinė arba tiesiog per maža.
Kaip pavyzdį, pašnekovas pateikia vyr. programuotojų atranką. Įprastai tokio tipo atrankose savarankiškai kandidatuojančių nebūna, tad galvų medžioklė yra vienintelis kelias į sėkmingą atranką. Galvų medžioklės kandidatai tiesiog dirba tose srityje, kur paklausa yra labai didelė, o aukšto lygio specialistų yra pakankamai mažai. Tai priverčia darbovietes gerinti tokių specialistų darbo sąlygas, nes konkurentai dėl jų kovoja ypatingai aršiai, o susirasti naujų dažnai yra sunkiau nei išlaikyti esamus.
Kaip tapti tuo, kurį nori sumedžioti? „Visų pirma, reikia dirbti aukštos paklausos srityje, kur gebėjimai nėra labai lengvai įgyjami. Taip pat tai turėtų būti sritis, kuri arba dabar itin aktuali, arba greitai taps labai paklausia. Jei šios abi dalys yra, tuomet reikia būti bent minimaliai matomu, o tam pakanka išsamaus „Linkedin“ profilio ir bent jau kartą per savaitę ten peržiūrėti žinutes“, – atkreipė dėmesį K.Blaževičius.
Jei sritis visgi nėra aukštos paklausos, rekomenduojama pagalvoti apie unikalias ir reikalingas kompetencijas darbdaviams. Lengviausia būtų kelias savaites panagrinėti esamos srities darbo pasiūlymų reikalavimus ir atrasti bendras tendencijas juose. Jei jos atitinka kandidato profilį, tai reiškia, kad jis turi šansą būti geidžiamu darbo rinkoje. Jei jis atitinka tik kelių skelbimų reikalavimus, tuomet jo kompetencija yra žemo poreikio.
Kaip vyksta medžioklė?
K.Blaževičiaus teigimu, jei vykdomos atrankos metu ieškoma vadovo ir ji yra konfidenciali, tuomet kandidatams visa informacija apie siūlomą poziciją atskleidžiama ne iš karto. Jei tai aukšto lygio, tačiau specialisto atranka, tuomet kortas reikia atversti iš karto, nes specialistai vertina atvirumą, o nežinodami, į kokią poziciją kandidatuoja, tikrai net nepradės pirmojo pokalbio.
Bet kokiu atveju, jei vykdoma galvų medžioklė, ji automatiškai yra konfidenciali, tad dažnai informacijos slėpimas nuo paties konfidencialiai kalbinamo kandidato yra subtilus dalykas ir tikrai ne visada pasiteisinantis.
„Kandidatų perviliojimas yra mūsų kasdienybė, galvų medžioklę vykdome nuolat ir tikrai būna, kad su tuo pačiu kandidatu kalbamės po kelis kartus dėl skirtingų pasiūlymų, tad būname pažįstami. Net jei ir siūlomas pasiūlymas netinka, kandidatai taip pat suinteresuoti palaikyti su mumis kontaktą, nes tas tinkamas pasiūlymas gali atsirasti kad ir kitą savaitę.
Pagrindinė taisyklė, kurios laikomės galvų medžioklės metu, – kandidatų lūkesčių išsiaiškinimas. Niekada nepradedame pristatinėti pasiūlymo neišsiaiškinę, kokia yra kandidato situacija, ko jis tikisi iš karjeros, ir pan. Taigi, visada esame orientuoti į tikslinius, poreikius atitinkančius pasiūlymus ir tai tikrai lemia ilgalaikį pasitikėjimą galvų medžioklėje.“
Pagrindinė taisyklė, kurios laikomės galvų medžioklės metu, – kandidatų lūkesčių išsiaiškinimas.
Nori būti geidžiamas darbo rinkoje? Štai kokiose srityse verta tobulėti
Vienareikšmiškai – skaitmeninė komunikacija ir technologijos yra didžiausią potencialą turinčios sritys, tačiau jas visgi galime išskirti į daugiau dalių: „Indeed“ šaltinio duomenimis, savo žinias ir kompetencijas turime gilinti debesų kompiuterijos, dirbtinio intelekto, pardavimų lyderystės, duomenų analizavimo, vertimų, mobiliųjų programų kūrimo, žmonių valdymo, vaizdo įrašų gamybos, garso gamybos, UX dizaino, SEM/SEO rinkodaros, „Blockchain“, pramoninio dizaino, skaitmeninės žurnalistikos, animacijos srityse.
Pačiomis svarbiausios dalykinėmis kompetencijomis išliks – kūrybiškumas, bendradarbiavimas, gebėjimas prisitaikyti/lankstumas, laiko planavimas, derybos. Aš pridėčiau ir strateginį mąstymą – gebėjimą įvertinti verslo/prekinio ženklo galimybes ilguoju laikotarpiu ir parinkti efektyviausias priemones tikslams pasiekti. Vadovaujamų pareigų be šios kompetencijos įsivaizduoti neįmanoma, argi ne?
Kūrybiškumui galima parašyti atskirą „odę“. Jei šiandien ir galime kuo nors išsiskirti, tai būtent kūrybiniu mąstymu. Suprantama, kad ne visų žmonių stipriausia savybė yra „Creative thinking“, tačiau jei įmonės vadovas yra geresnis strategas nei idėjų generatorius, tuomet jo dešinioji ranka turi būti tas kūryba trykštantis ir didžiulį potencialą turintis asmuo.
Jei šiandien ir galime kuo nors išsiskirti, tai būtent kūrybiniu mąstymu.
Ką galime padaryti, kad įtrauktume technologijas į savo kompetencijų komplektą? Skaitmenizacija ir taip yra kiekvieno iš mūsų kasdienybė, o kad ją pritaikytume savo darbo praktikoje, reikia išgryninti tam tinkamas priemones. Lengvo kelio nėra, bet profesionalumo siekiantys apie jį ir nekalba – jie veikia ir „skina tobulėjimo vaisius“.
