Sodyba, kurioje įsikūrę šeimininkai Vida ir Simas Šatkauskai, skaičiuoja visą šimtą metų – ji įkurta 1900-aisiais. Čia galima pamatyti ir šimtametį sodą – 2,3 hektaro plote auga net apie 150 medžių, todėl derliaus užtenka ir šeimai (pora augina keturis vaikus), ir augintiniams, ir svečiams.
„Garsios tylos“ sodyba taip pat įtraukta į „Paveldo sodų“ turą – joje augančios šimtametės obelys ir kiti medžiai svarbūs savo veislėmis, todėl turistai, norintys pasižvalgyti po šimtametį sodą ir pasigėrėti gamta, įdomiais perinčiais paukščiais, yra labai laukiami. Tačiau tai ne vienintelis šios sodybos privalumas. Šeimininkai Vida ir Simas mus skuba pavaišinti savo ruoštu šviežiu maistu, kuris patiekiamas stiklainiuose.
„Kodėl būtent stiklainiai?“ – klausiu. „Tai mūsų išskirtinis ženklas, o ir ekologiška“, – sako sodybos šeimininkas, kartu su žmona virtuoziškai plušantis virtuvėje ir užsiimantis išvažiuojamaisiais pietumis, kurių ir turėjome galimybę padegustuoti. Patiekalai stiklainiuose atrodo itin estetiškai, o ir yra patogūs ragauti – šie stiklainiai specialiai užsakyti.
Išbandė viską
„Esame išbandę viską – ir karves, ir ožkas, ir kiaules auginome, dabar auginame tik ožiukus, kurie lyg „sanitarai“ – suvalgo obuolius, žolę, – juokavo S.Šatkauskas. – Čia juk didžiulis, beveik trijų hektarų sodas, kuriame daugiau kaip 120 obelų, 18 kriaušių, slyvų, todėl yra ką veikti. Be to, sodas toks senas, kad čia mes randame ir grybų – auga paberžiai, makavykai.“
Artimoje ateityje Šatkauskai tikisi atidaryti lauko restoraną, kuriame būtų galima ir paskanauti gurmaniškų patiekalų, ir pailsėti nuo miesto šurmulio bei pasimėgauti ramybe. Kuo ypatingi jų gaminami patiekalai? Receptai kuriami jų pačių, o ir dauguma žaliavų paruošti patiekalams auga pačioje sodyboje. Ir, žinoma, viskas patiekiama stiklainiuose.
Šeimininkai patys kepa duoną, pavyzdžiui, vaišino raudonojo vyno duona su žolelėmis, vištienos kepenėlių paštetu pagal prancūzišką receptą, kuriam reikia baltojo vyno, labai daug ką tik susukto sviesto, salotomis su sūriu, vynuogėmis, kopūstais ir žolelėmis, rizotu. Pasididžiavimas – Simo sukurtas krembriulė: „Pirmą kartą jo paragavusi pasakiau, kad tai mano mamutės ruošiami „šilti ledai“, – juokėsi Vida.
„Prancūzų ir lietuvių virtuvė labai panaši – visur pagrindas yra grietinėlė, sviestas, kaimiški produktai iš karvės pieno“, – sakė Simas, kuris labiausiai atsidavęs receptų kūrimui ir patiekalų degustacijai. „Esu entuziastas iš prigimties – desertai yra mano arkliukas. Intuityviai nusisekę dalykai paštetas ir krembriulė“, – pasakojo sodybos šeimininkas.
Į Gailiakaimio kaimą, esantį Kėdainių rajone, pora atsikraustė iš Kauno, nors prieš tai gyveno Klaipėdoje. „Mus visada traukė toks gyvenimas, o dabar jis pamažu realizuojamas, nors dar daug ko trūksta, tačiau svajonės pildosi“, – pasakojo pora, kviečianti pasimėgauti dvasios ramybe ir pamaloninti skrandį „Garsios tylos“ sodyboje.
