Žymiam dainininkui antrina Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis – anot specialisto, nežinojimas, kaip teisingai elgtis, yra pagrindinė priežastis, kodėl srovės įtraukia vandenyje esančius žmones.
„Srovių būna įvairių, bet pavojingiausios yra tos, kurios grįžta atgal jūrą. Bangoms lūžtant į krantą, vanduo ieško greičiausio kelio atgal į atvirą jūrą. Taip palaipsniui susiformuoja kanalas – giliai išgraužta vaga, kuria tarsi upe vanduo teka gilyn. Joje gylis gali siekti net virš galvos“, – atkreipia dėmesį G. Neniškis.
Specialistas primena, kad bangos sunyksta tik ten, kur seklu. O virš kanalo bangos nelūžta, todėl maudytis ten nesaugu. Deja, poilsiautojai šiuos signalus dažnai ignoruoja.
„Pagrindinė klaida, kurią daro prie jūros atvažiavę žmonės – neteisingai įvertina joje besiformuojančius reiškinius. Jie pasižiūri į kairę – ten lūžta bangos, tada pasižiūri į dešinę – ten taip pat lūžta bangos, o per vidurį bangų nėra, todėl savo noru įlipa tiesiai į pavojingiausią vietą jūroje. Tačiau ten juos pagauna srovė ir iškart pradeda traukti gilyn. Jeigu norite išlikti saugūs, maudykitės ten, kur jūra banguoja“, – sako banglenčių čempionas.
Ištrūkti iš srovės padės viena gudrybė
Anot G. Neniškio, įtraukus srovei priešintis jai yra beprasmiška – net patys geriausi plaukikai jos gali neįveikti. Tačiau yra viena taisyklė, kuri padės ištrūkti iš vandens gniaužtų.
„Visų pirma apsidairykite, kur, jūsų nuomone, būtų saugiausia išlipti. Grįžtanti srovė dažniausiai traukia į jūrą iki pirmų lūžtančių bangų, todėl pasirinkite pusę, į kurią norite plaukti, o tuomet irkitės jų link. Pajautus, kad srovė paleido – o tai iš ties pasijaučia – labai svarbu neskubėti suktis link kranto. Tarp bangų susiformavusios pamaitinančios srovės grąžina vandens perteklių į pagrindinę srovę, tad nepakankamai atsitraukus jos vėl gali įtraukti gilyn. Todėl pirmiausia pabėkite tolyn nuo srovės, o tada su lūžtančiomis bangomis saugiai išlipkite į krantą“, – pataria specialistas.
G. Neniškis primena, kad įtraukus srovei svarbu atminti pagrindines saugaus elgesio vandenyje taisykles: „Čia ir vėl labai svarbi pirmoji taisyklė – kas benutiktų, iškart turime plaukti. Jeigu pajautėte, kad nesiekiate dugno, nepamirškite giliai įkvėpti ir taip užtikrinti savo plūdrumą. Tuomet ramiai apsidairykite ir pamėginkite suprasti, į kurią pusę jus traukia srovė. Galite pamojuoti gelbėtojui ar ant kranto esantiems žmonėms, kad šie pakviestų pagalbą.“
Daugiau apie tai, kaip pažinti sroves ir saugiai mėgautis vasaros malonumais, galite pamatyti ketvirtojoje projekto „Saugi banga“ vaizdo pamokoje.
Lietuva keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal skendimų statistiką. Pagrindinė problema – informacijos stoka apie saugų elgesį vandenyje ir draudimų kultūra. Siekdami edukuoti visuomenę apie saugų elgesį vandenyje ir šalia jo, jėgas bendram tikslui apjungė vandens sportą puoselėjanti įstaiga „Spotas“ ir skolinimosi internetu platforma „Vivus Finance“. Socialinio projekto „Saugi banga“ metu gyventojai turės galimybę ne tik susipažinti su pagrindinėmis saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, bet ir sužinos, ką daryti susidūrus su pavojumi vandenyje. Projekto metu taip pat vyks visuomenei atviri saugaus elgesio bangose mokymai Lietuvos pajūryje, gyvos transliacijos, konkursai ir kitos aktyvacijos, edukuojančios apie saugų elgesį vandenyje.
