Paklausta, kaip susidomėjo gėlėmis, Irena pasakoja, jog dar mokykloje ji pamačiusi mokytojos rožes. Pasirodo prieš daugiau kaip 40 metų rožės buvo tikra egzotika! Tad tik pamačiusi šias sodo puošmenas Irena jas iškart pamilo ir ta meilė tęsiasi ligi šiol – rožių Irenos sode daugiau kaip šimtas.
„Man pati geriausia dovana – rožės! Skintos ar tokios, kurias gali pasodinti, man teikia patį didžiausią malonumą, o štai kambarinių gėlių nemėgstu ir neauginu“, – juokiasi I.Pusvaškienė.
Mėgstamiausios – vijoklinės rožės
Visą gyvenimą dirbusi bibliotekoje moteris pasakoja, kad kai statėsi savo namus, aplink juos tebuvo plynas laukas. Dabar čia tikra gėlių jūra, kurioje verda nuostabus gyvenimas, talpinantis gėlių pasakojimus.
„Tiek visko prisiauginau, kad paskui teko pjauti ir rauti (juokiasi). Sodinau visokias gėles, tačiau rožės man buvo svarbiausios nuo pat jaunystės. Anksčiau rožių kaimo darželiuose nebūdavo, jas matydavome tik atvirukuose. 11 klasėje pamačiau, kaip viena mokytoja nusipirko rožę ir ta rožė mane užbūrė – sau pasakiau, kad irgi kažkada auginsiu rožes. Dabar jų pilnas mano kiemas!
Juokaudama sakau, kad sode auga rožės, o kiti augalai ir gėlės – tie, prie rožių (juokiasi). Jiems skiriu mažiau dėmesio, tačiau visi augalai puikiai auga nuo rožių vagiliaudami jų maistą. Rudenį susiskaičiavau, kad sodyboje auga 182 pačios įvairiausios rožės, tačiau po šios žiemų kelios iššalo, o rūšių yra apie 80–90“, – pasakoja Irena.
Auginti rožes nesunku, bet patirties reikia
Paklausta, ar sunku auginti rožes, juk jos apibūdinamos kaip išlepusios ir kaprizingos karalienės, Irena sako, kad pirmiausia reikia pasidomėti, paskaityti, kaip jas auginti. Reikia žinių, o tada darbai kur kas lengvesni.
„Skaitau užsienio kalba apie rūšis, kitų augintojų patirtis, tad pasidomėjus yra paprasčiau atrasti tinkamą veislę. Kaip sakau – rožes auginti nėra sunku, bet apie jas reikia žinoti daug.
Aš pati labiausiai myliu vijoklines rožes, tačiau su jomis ir vargo daugiausiai. Rudenį uždengti, pavasarį kitus darbus atlikti, padaryti atramas, tręšti, purkšti, laistyti, bet jos pačios gražiausios“, – pasakoja Irena.
Ji priduria, kad rožės susodintos šalia viena kitos, tad prižiūrėti nėra sunku, o ir pats gėlynas suformuotas taip, kad augalai skleidžiasi vienas po kito. Augalams išlaikyti drėgmę padeda nupjauta žolė, kuria Irena mulčiuoja rožes ir kitas gėles, tad net karščiausią vasarą nereikia gausiai lieti, kadangi mulčias išsaugo ir drėgmę, ir vėsą.
„Man rūpinimasis gėlėmis nėra darbas. Kiti augina tam, kad kitiems patiktų, o man pačiai labai smagu, viską darau dėl savęs. Kiekvieną dieną išeiti ir pavaikščioti aplink – malonumas.
Ar tariuosi su šeimos nariais? Darau daugiau pagal save, bet šeima padeda, vyras labai daug prisideda prie gėlių puoselėjimo. Kol kas nereikia pagalbos didelės“, – pasakoja moteris.
Bibliotekoje tebuvo viena knyga apie rožes
Ji taip pat sako, kad nors rožės labai kvapnios, gėles ji renkasi ne pagal tai – svarbiausia spalva ir žiedo forma. Tačiau, žinoma, aromatas itin malonus ir juo mėgautis vakare tikrai smagu. Deja, pati kvapiausia nušalo, tad moteris ruošiasi ją auginti iš naujo.
Norintiems auginti rožes ir kad jos būtų vešlios bei gražiai augtų, Irena pataria gėlėms „duoti pavalgyti“, tačiau labai svarbu nepertręšti.
„Visgi, su grynu vandenėliu prie jų geriau neiti (juokiasi). O nemėgsta rožės, pasirodo, kai prie jų kojų prisodinta augalų, tad ten turi laisvai vaikščioti oras. Perku rožes tik pasiskaičius, kokios jos, ar atsparios, kokios savybės, kokia žemė tinka. Anksčiau pirkdavau pagal spalvą, grožį ir tai buvo klaida – dažna nunykdavo.
Rūšių mūsų šalyje užtenka, tikrai galima įsigyti pačių įvairiausių. Prieš 40 metų nebuvo tiek žinių ir knygų. Gi visą gyvenimą dirbau bibliotekoje, ir buvo vos viena knyga apie rožes! Niekas neskyrė, nežinojo, kuri arbatinė, o kuri floribundinė rožė. Dabar jau auginu tokias, kurios atsparios ir džiugina mane nuostabiu žydėjimu“, – patirtimi dalinasi Irena.
Atrado savyje talentą kurti lėles
Irena ne tik puoselėja įstabų sodą, bet ir kuria lėles, kurios išties išskirtinės.
„Juokauju, kad sodo darbai ir lėlių kūrimas – patys mylimiausi mano hobiai, bet suderinti juos kartu nėra taip lengva, juk viskas tomis pačiomis rankomis kuriama.
O lėles kurti pradėjau tik išėjusi į pensiją, baigiau lėlių kursus ir šiandien derinu abidvi veiklas“, – pasakoja Irena.
Jos lėlės buvo demonstruojamos ir parodose, sulaukė daug atsiliepimų ir komplimentų.
Kviečiame ir jus pasigrožėti Irenos rankų darbu ir talentu:
