Stereotipuose apie vairuojančias moteris yra tiesos
Prieš penkerius metus vairavimo instruktore tapusi O.Židovlenkova iki tol dirbo sportinio vairavimo centre, kur iš pradžių mokėsi pati, o vėliau pradėjo treniruoti kitus žmones. Tuomet moteriai kilo mintis išbandyti save ir kaip vairavimo instruktorę.
„Tarp vairavimo instruktorių penkerių metų darbo stažas yra didžiulis rodiklis. Dažniausiai žmonės jau po trijų mėnesių pabėga, nes tai yra sunkus darbas. Tad šis laikotarpis, manau, iškalbingas“, – juokiasi Olga, paklausta, ar mėgsta savo darbą.
Dažnas žmogus, išgirdęs apie vairavimo instruktorę, pagalvotų, kad tai ne itin moteriška profesija. O.Židovlenkova pripažįsta, jog su tokiu visuomenės požiūriu vis dar tenka susidurti, kadangi pas mus įprasta brėžti ribą tarp moteriškų ir vyriškų darbų.
„Nors vis dažniau galima sutikti tolimųjų reisų vairuotoją moterį ar autoservisuose pamatyti mechanikę, žmonės vis tiek apie tai kalba ir kažkodėl stebisi“, – sako instruktorė.
Olga juokiasi, kad jos visas gyvenimas susideda iš įrodymų, jog moterys gali vairuoti – pakanka pažiūrėti į ją pačią. Vis dėlto ji sutinka, kad už visų gebėjimus prie vairo 100 proc. garantuoti negali.
„Pavyzdžiui, stereotipas, kad blondinė prie vairo – mirtis už kampo. Taip, aš esu blondinė. Bet kol kas kaip tik stengiuosi apsaugoti kitus. Anksčiau į tokius banalius stereotipus reaguodavau karštai: neigdavau, bandydavau diskutuoti. Dabar tiesiog nusišypsau ir suprantu, kad dar turi nueiti ne viena karta, kol žmonės pripras“, – sako O.Židovlenkova.
Olga spėja, kad į moterų pusę skriejantys komentarai galimai kyla dar iš senų laikų, kai moterys apskritai nevairuodavo.
„Gal toks požiūris dar nuo senovės, kai moterys sugalvojo, kad reikia kažką bandyti įrodyti, mokytis vairuoti, o visi į tai skeptiškai žiūrėjo. Buvo abejojama, ar moteris iš viso sugebės tą daryti. Pasirodo, jog sugeba“, – svarsto instruktorė.
Nors vyraujantys stereotipai apie vairuojančias moteris Olgą erzina, jos teigimu, ne visi jie yra laužti iš piršto. Anot instruktorės, moterys prie vairo yra labiau linkusios žioplinėti, tačiau tai kyla iš to, kad jų galvose nuolat sukasi daugybė problemų ir rūpesčių.
Kartais moterys truputį pagrybauja prie vairo, padaro tų klaidų. Tik jos nebūna tokios skaudžios kaip vyrų.
„Kartais moterys truputį pagrybauja prie vairo, padaro tų klaidų. Tik jos nebūna tokios skaudžios kaip vyrų, kurie dažniausiai būna karštakošiai ir priverda kelyje dar didesnių problemų.
Vyras sugeba išmesti problemas iš galvos ir tiesiog vairuoti, o moterys važiuodamos galvoja apie tai, ką reikės pagaminti vakarienei, prisimena, jog reikia vaikus paimti iš darželio, ir dar laukia tūkstantis kitų darbų. Iš to klaidos vairuojant ir kyla“, – aiškina O.Židovlenkova.
Moterys kartais bijo instruktorių vyrų
Olga pripažįsta, kad daugelis merginų, norinčių išmokti vairuoti, į ją kreipiasi dėl to, nes yra moteris. Mokinės tikisi, jog instruktorė su jomis bendraus jų kalba, ir tame yra tiesos.
„Anksčiau būdavo tokių situacijų, kai instruktoriai apšaukdavo, kai kurie ir už mokinės kelio paimdavo. Kai būna tokios nuoskaudos arba moterys yra girdėjusios gandų apie instruktorių elgesį, jos pradeda bijoti, kad irgi ant tokio užsiraus, todėl ateina pas mane“, – svarsto vairuotoja.
Nors pati su instruktorių priekabiavimu nesusidūrė, O.Židovlenkova neslepia, kad tokių gandų yra girdėjusi, o ir besimokančios vairuoti merginos nevengia pasipasakoti, ką yra tekę patirti. Vis dėlto tokių situacijų laikui bėgant mažėja.
„Paprastai merginos, patyrusios instruktorių priekabiavimą, daro 5–10 metų pertrauką ir tik po ilgo laiko tarpo vėl ryžtasi pabandyti vairuoti, kreipiasi pagalbos į mane ar kitas instruktores. Kai aš paklausiu, koks instruktorius tą darė, dažniausiai pasako tas pavardes, kurių aš jau nepažįstu.
Tai būna tie, kurie gal ir dirbo, bet iki man ateinant į šią sferą. Aš ten nebuvau ir negaliu patvirtinti, kad tai tiesa, bet kai pati laikiausi teises, tokie gandai irgi sklandė, tik man to patirti neteko. Dabar jau vis mažiau tenka išgirsti tokių istorijų“, – sako moteris.
Visada sakau, jog automobilis yra masinio žudymo ginklas, todėl į tai reikia žiūrėti atsargiau, rimčiau, – teigia O.Židovlenkova.
Kelyje vyrai per daug pasitiki savimi
Nors vyrai įpratę komentuoti moterų vairavimą, anot instruktorės, jų pačių pasirodymas kelyje tikrai nėra idealus. Olgos nuomone, būtent iš perdėto pasitikėjimo savimi kelyje jie sukelia daug avarinių situacijų ir chaoso.
„Jie galvoja, kad vieną kartą išsilaikė egzaminą, ir viskas – jiems nereikia nei papildomų komentarų, nei mokymo, jie viską puikiai sugeba ir žino. Kelyje visi dedasi schumacheriais, puikiais vairuotojais, vienas kito neužleidžia, nes nukentėtų jų ego.
Tai gal jau reikėtų vyrams truputėlį nusileisti ant žemės. Ne tokie jau puikūs jie yra. Tiesą pasakius, kai studijų laikais teko dirbti degalinėje operatore, tai su tomis žarnomis dažniausiai išvažiuodavo vyrai, o ne moterys“, – rėžia O.Židovlenkova.
Paklausta, ką atsakytų tiems vyrams, kurių nuomone, moteriai apskritai nereikėtų sėsti prie vairo, Olga nesutrinka ir greitai randa atsakymą: „Tegul tada eina prie puodų stovėti, pasižiūrėsime, kaip jiems seksis.“
Instruktorė juokiasi, kad pas ją irgi ateina vyrukų, kurie „viską moka ir tik greitai pasiims teises“. Olga sako, jog nebando jų perauklėti, tačiau stengiasi paprotinti.
„Bandau paaiškinti, kad vairuotojo pažymėjimas nėra dar viena nuolaidų kortelė piniginėje. Visgi tai yra dokumentas, įrodantis savarankiškumą, atsakingumą. Visada sakau, jog automobilis yra masinio žudymo ginklas, todėl į tai reikia žiūrėti atsargiau, rimčiau“, – teigia O.Židovlenkova.
Vis dėlto moteris atkreipia dėmesį, kad vyrų požiūris pamažu keičiasi, ir gimusieji po 2000-ųjų turi visai kitokį mąstymą. Jie yra paprastesni, ramesni, o vairuotojo pažymėjimas nėra pasididžiavimas. Priešingai nei buvo anksčiau.
„1980–1990-aisiais tu gal neturėjai mašinos, bet privalėjai turėti vairuotojo pažymėjimą. Jis buvo vos ne atestatas – mokyklos gali nebaigti, bet vairuotojo pažymėjimą, sulaukęs 18-os, privalai turėti arba būsi nevykėlis. Šiais laikais jaunimas į tai žiūri paprasčiau, ne kaip į pasipuikavimą“, – pozityvo įžvelgia moteris.
Kai studijų laikais teko dirbti degalinėje operatore, tai su tomis žarnomis dažniausiai išvažiuodavo vyrai, o ne moterys.
Iš moterų pasigenda solidarumo ir draugiškumo
Gandai sklando ir apie tai, kad vyrams vairavimo egzaminą išlaikyti kur kas lengviau nei moterims. Anot vairavimo instruktorės, moterims koją dažniau pakiša jaudulys, taip pat noras įrodyti savo sugebėjimus kitiems. Tačiau derėtų nepamiršti, kad egzaminas – ne pagrindinis rodiklis, parodantis vairavimo įgūdžius.
„Vairavimo egzaminas nėra rodiklis ar atskaitos taškas, pagal kurį reikėtų žmogų vertinti, kaip jis vairuos kelyje. Tikrasis egzaminas tęsiasi dvejus metus, kai mokinys važiuoja savarankiškai, užsiklijavęs klevo lapą. Geras vairuotojas yra ne tas, kuris nesukėlė avarijos, o tas, kuris sugebėjo jos išvengti. Tai klausimas, kiek tokių vairuotojų turime“, – sako O.Židovlenkova.
Kaip pasakoja instruktorė, moterys nuo vyrų vairavimo įgūdžių paprastai atsilieka tik dviem aspektais: situacijos prognozavimu į priekį ir parkavimusi.
„Berniukai vaikystėje dažniau žaidžia su mašinėlėmis, todėl geriau įsivaizduoja, kaip mašina turi įvažiuoti į garažą, mato tą vaizdą iš viršaus, supranta, kokia turėtų būti važiavimo trajektorija, todėl jiems lengviau parkuotis realybėje. Mergaitėms tą suprasti yra šiek tiek sunkiau, nes vaikystėje jos paprastai žaidžia su lėlėmis. Tam, kad persilaužtų į vairuotojos poziciją, joms reikia truputį daugiau laiko ir prasuktų kilometrų“, – teigia O.Židovlenkova, pridurdama, kad būna ir išimčių vaikų auklėjime.
Vis dėlto priekaištų dėl vairavimo kultūros Olga turi ir pačioms moterims. Instruktorei nepatinka, kad dauguma moterų kelyje jaučia konkurenciją, todėl pasigenda iš jų daugiau solidarumo, draugiškumo.
„Jeigu vyrui nusišypsosi, nesvarbu, ar jis važiuoja su žmona, ar vienas, jis visada sustos ir praleis tave. O moterys kažkodėl konkuruoja tarpusavyje. Jos beveik niekada nepraleis per pėsčiųjų perėją, taip pat ir kelyje, jei yra spūstis, srautas vos juda, tau sunku įvažiuoti, tai moterys dažniausiai nesustos ir neįleis“, – pastebi O.Židovlenkova.
Paklausta apie tikimybę, kad ateityje dingtų nuolatinis moterų ir vyrų vairavimo įgūdžių lyginimas, Olga nusijuokia, jog prošvaisčių nematyti: „Taip ir bus, niekas nesikeis. Bet gal taip ir įdomiau gyventi, kai mes turime dėl kažko stengtis?“
