Visuomenei pristatytas naujas Molėtų rajono gyventojų įvaizdinis klipas, kur didelis dėmesys skiriamas čia gyvenantiems, o Molėtai tampa svarbia vietos gyventojų istorijos dalimi. Inga ir Paulius, į Molėtus sugrįžę su visa šeima, dalijasi savo patirtimis, atradimais čia ir priimtu sprendimu: „Gyvenimas kaip fotografija. Jei tu praleidai momentą, tai jis tikrai nebegrįš“.
15min pasidomėjo, kaip sekasi kitai jaunai šeimai, nusprendusiai Vilnių iškeisti į vienkiemį Molėtų rajone, šalia Dubingių.
Dvi valandos per dieną – prabangai
Dvimečių dvynukų mama Dovilė savęs nebevadina naujakure Molėtų rajone, į kurį prieš penkerius metus su vyru persikraustė iš sostinės. Vilniuje pasidarė per ankšta. Taip sprendimą keltis į apleistą vienkiemį prie pat Dubingių aiškino pašnekovė. Ji pati – dzūkė, o vyras – vilnietis.
„Pradėję mąstyti apie savo būstą, kaip didelė dalis vilniečių, galvojome apie sodo sklypelį šalia Vilniaus ir namuko statybą. Net buvome išsirinkę vietą, palikę užstatą. Bet visai netikėtai vyras rado skelbimą apie parduodamą vienkiemį šalia Dubingių. Kaip tik buvo labai gražus pavasaris, nuvažiavome pasižiūrėti, pasivaikščioti, nes po žiemos buvome išsiilgę saulės, gamtos“, – pasakojo Dovilė. Sodyba pasirodė apleista, bet vieta pakerėjo.
Pradėję kurtis Dubingiuose, abu kiekvieną dieną važinėjo į sostinę dirbti. „Kelionė nuo namų iki darbo vietų trukdavo apie 40 minučių. Panašiai tiek pat užtrukdavom važiuodami iki darbo ir tuomet, kai gyvenome Vilniuje, jei pakliūdavome į kamščius“, – lygino Dovilė.
Privalumas – netgi, galima sakyti, šiais laikais prabanga – kad valandą ryte ir valandą vakare po darbų pora turėdavo galimybę pasišnekėti važiuodami į darbus ir grįždami namo. Pasak Dovilės, kažkada bandė skaičiuoti kuro sąnaudas, bet tuo pačiu ir kiek išleistų buto išlaikymui mieste: liftui, kitoms paslaugoms, brangiam centriniam šildymui.
„Čia mes šildomės kietu kuru. Kai butuose žmonės dreba dar neįjungus ar išjungus šildymą, mes kaip ponai prisikaitiname. Tačiau čia jau gyvenimo komforto bute ir name skirtumai“, – lygino Dovilė.
Valstybinis vaikų darželis – kaip privatus Vilniuje
Nors iš pradžių sutuoktinių pora kasdien iš vienkiemio važinėjo dirbti į sostinę, paaugusiems mažyliams išrinko vaikų darželį Molėtuose ir vis daugiau laisvalaikio leidžia šiame krašte.
„Molėtuose valstybinis vaikų darželis – kaip privatus Vilniuje, o mokėti nereikia. Nėra jokių rinkliavų, puikios auklėtojos. O visų nuostabiausias dalykas, kurį atradome gimus vaikams – vaikų priežiūros centriukas, į kurį keturioms valandoms per dieną bet kuris molėtiškis tėtis ar mama gali atvesti vaikučius iki 6 metų amžiaus, tam, kad galėtų ramiai susitvarkyti savus reikalus ar tiesiog ramiai pabūti. Eidama į mankštas mamoms, kurios taip pat rengiamos nemokamai, pati palikdavau ten vaikus. Galima susitarti, kad ir vakarais, jei į kokį spektaklį susiplanavęs nueiti su vyru, auklėtojos vaikus pažiūrėtų“, – sakė Dovilė.
Maksimalus dėmesys vaikams
Vos pradėjusi kurtis vienkiemyje pora įsivaizdavo, kad ir dirbs Vilniuje, ir vaikus vežios į Vilniaus darželius. „Gal todėl, kad pati dirbau ugdymo įstaigoje, maniau, kad Vilniaus mokyklose vaikai paruošiami geriau, kad didmiestyje jie turės daugiau galimybių tobulėti. Tačiau pradėjus pažinti Molėtus, nuomonė pasikeitė“, – sakė Dovilė.
Dvejų metukų trijų mėnesių dvynukus iki vaikų darželio Molėtuose ji veža 20-25 minutes. Mieste yra dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios, mamos žodžiais, tarpusavyje konkuruoja. Matyt, tai irgi prisideda prie to, kad abiejuose darželiuose tvarka ir dėmesys vaikams – maksimalus.
Laukia Molėtų baseino statybų pabaigos
Kur dažniau pramogauja šeima – Vilniuje, kur liko daug draugų ir artimųjų, ar Molėtų krašte, kur plečiasi pažįstamų ratas?
Pasak Dovilės, naktinis gyvenimas jiems nėra toks aktualus, kaip teatrai, koncertai. Buvo laikas, kai kultūrindavosi tik Vilniuje, nes Molėtuose buvo rekonstruojamas kultūros centras. Atidarius jį, pramogos persikėlė čia, nes tie patys spektakliai, koncertai, kaip didžiuosiuose miestuose, nekalbant apie milžiniškas auditorijas pritraukiančias arenas.
Prieš karantiną Molėtuose du kartus per savaitę vykdavo nemokamos mankštos su kineziterapeute, užsiėmimai mamoms – su vaikų priežiūra. „Atvykdavom į centriuką, palikdavom vaikus auklėtojai ir kildavom į salę sportuoti. Tai rūpestis ne tik fizine, bet ir emocine žmonių sveikata“, – mano Dovilė.
Kaip dauguma molėtiškių ir rajono gyventojų, šeima laukia Molėtų baseino statybų pabaigos. „Kadangi esu iš Varėnos, daugmaž įsivaizduoju, kad bus panašus. Švaru, saugu, ramu. O buvome nusipirkę kuponus į vandens pramogų parką Vilniuje – galybė žmonių, triukšmas, per tuos didžiulius srautus nešvara, net nebespėja valytojos visko tvarkyt“, – lygino moteris.
Dubingiai tampa kultūros centru
Dovilę žavi, kad Molėtų krašte vyksta daug įvairių mokymų – tik spėk sekti ir dalyvauti: „Molėtiškiai tikrai daug gerų projektų parašo, gauna lėšų ir pasikviečia stiprių lektorių, sudarydami puikias sąlygas vietos žmonėms šviestis, tobulėti“.
Pačiuose Dubingiuose prieš karantiną taip pat vykdavo seminarų, kursų Dubingių karčiamoje – teatrų pasirodymų, bendruomenės renginių, Naujojoje Dubingių bažnyčioje ne tik Pažaislio muzikos festivalio koncertų, bet ir parodų, susitikimų. Mecenatai Rusteikos Dubingiuose stengiasi šviesti, kultūrinti vietinius žmones, į koncertus parodas atvyksta ir kitų miestų, sostinės gyventojų.
Daugėja naujakurių, restauruojami seni namai, kyla nauji
Dovilė pažįsta ir daugiau žmonių, iškeitusių didmiestį į miestelį ar vienkiemį: „Dubingiuose yra dar vieni mūsų kaimynai, kaip ir mes, atvykę iš Kauno. Susitvarkė vienkiemį, pasigimdė mergaitę, kuri beveik tokio pat amžiaus kaip mūsų vaikai. Nemažai pažįstamų domėjosi galimybe įsigyti nekilnojamojo turto čia. Tikrai ieško galimybių pabėgti iš Vilniaus.“
Vasarą link Molėtų driekiasi skubančiųjų arčiau gamtos kolonos. „Labai padaugėja žmonių – keliautojų, atostogaujančiųjų aplinkinėse sodybose. Žiemą šiek tiek ramiau. Bet nuo to laiko, kai čia atvykome pirmą kartą, Dubingiai, o ir patys Molėtai, labai pasikeitė. Daugėja naujakurių, restauruojami seni namai, kyla nauji. Judėjimas – akivaizdus“, – pripažįsta Dovilė.
Veiklos į vienkiemį išsikrausčiusiai porai nestinga. Kaip juokavo pašnekovė, vasarą visas Vilnius, visi draugai, giminaičiai suvažiuoja į Dubingius, nes nori iš miesto pabėgti į gamtą. „Per vasarą tiek pasikrauname bendraudami, kad visiems metams užtenka. Žiemą galim pabūti ramiau“, – sako ji.
Naujų galimybių vieta, kur viskas tikra
Molėtų krašte kuriamos gyventojų, turizmo ir verslo sėkmės istorijos naikina stereotipus apie mažuosius Lietuvos rajonus. Apie bendras savivaldybės, verslo ir gyventojų pastangas, auginančias Molėtų rajoną, 15min studijoje pasakojo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Kulienė.
