Prieš ketverius metus nusprendusi tapti gyvūnų aukle į namus, Aliona Krištopaitienė sako, kad šiandien tokia paslauga vis labiau populiarėja, ir priduria – bent jau jos aplinkoje. Ji akcentuoja, kad pradėjo prižiūrėti gyvūnus būtent dėl to, kad žinojo, jog tai naudinga, reikalinga žmonėms, ir dėl to, kad jai tai patinka.
„Anksčiau turėjau gyvūnų prekių parduotuvę ir kirpyklą, planavau atidaryti net gyvūnų viešbutį, tad su augintiniais aš norėjau dirbti visada. Šiandien turiu tokią galimybę ir tuo labai džiaugiuosi“, – pasakoja Aliona, dažniausiai prižiūrinti įvairius graužikus, papūgas, kates ir kitus gyvūnus, kuriems yra daug saugiau ir jaukiau likti namuose, nei keliauti į viešbutį.
90 proc. užsakymų – kačių priežiūra
Moters nuomone, toks verslo modelis tapęs gyvenimo būdu, gimė iš patirties, kadangi Aliona ir pati anksčiau laikė nemažai gyvūnų – šiandien jos namuose taip pat gyvena šuo.
„Kai kurie gyvūnai, tarkime, katės, kur kas jaukiau jaučiasi namuose, nes pasikeitusi aplinka joms gali sukelti didelį stresą ir nerimą. Katė – teritorinis gyvūnas, todėl ji pripranta prie savo namų ir žmonių, kurie ja rūpinasi. Taip pat pastebėjau, kad daugeliui žmonių sunku surasti, kas galėtų pasaugoti jų augintinius, kadangi ne visi nori tuo užsiimti arba neturi laiko ir galimybių. O man labai patinka augintiniai ir veikla su jais, ką parodo ir jų elgesys“, – sako Aliona.
Ji prideda, kad pastaruoju metu sulaukia ir prašymų prižiūrėti šunis, tačiau jų priežiūra kitokia, jai būdingi kiti niuansai. Katės Alionai įdomesnės, savotiškos, lyg iš kito pasaulio, todėl ji labiau nori dirbti su jomis ir gilintis į šių augintinių psichologiją.
„Šiuo metu karantino apribojimai vis laisvėja, todėl užsakymai auga kaip ant mielių – štai vieną dieną dirbau 12 valandų. Man net iš kitų miestų pradėjo rašyti – sako, gaila pas mus mieste nėra tokios auklės, gal galime jums atvežti?“ – juokiasi pašnekovė.
Šeimininkai prašo atsiųsti nuotraukas su augintiniais
Per dieną Aliona aukle dirba ne vienuose namuose ir ne su vienu gyvūnu, o šeimininkai dažniausiai prašo pabūti su gyvūnu, pažaisti ar sugirdyti vaistus.
„Kai kurie šeimininkai kasdien laukia nuotraukų ar vaizdo įrašų, ką veikiame su augintiniu, o kitiems užtenka pasakyti, kad viskas gerai. Viskas priklauso nuo žmogaus užimtumo ir požiūrio į gyvūną, kai kurie paprasčiausiai neturi laiko nuotraukoms ar vaizdo įrašams, tačiau tai nereiškia, kad gyvūnas mažiau mylimas“, – sako A.Krištopaitienė.
Ji pasakoja, kad pas kiekvieną gyvūną praleidžia tiek laiko, kiek jam reikia, tačiau įprastai būna apie 40–60 minučių: „Dažniausiai pirmas susitikimas būna nemokamas, nes mes susipažįstame su gyvūnais. Kartais reikia pabūti ilgiau, kad augintinis nesijaustų vienišas, o kartais atlikti būtinus darbus, pamaitinti, pasirūpinti, kažkuo užimti.
Jeigu gyvūnas noriai bendrauja, visada būnu tiek, kad patenkinčiau jo bendravimo poreikį, iš kitos pusės, jeigu pastebiu, kad gyvūnas slepiasi, jam nejauku, tuomet stengiuosi tik atlikti tai, ką reikia, ir nekelti jam streso – visgi, reikia laiko, kad priprastume vienas prie kito. Tada važiuoju vieną, antrą kartą, kol susibendraujame. Tad laikas su gyvūnais priklauso ir nuo mano galimybių, ir nuo gyvūno elgesio, noro bendrauti“, – apie savo darbo aplinkybes pasakoja Aliona.
Pavyzdžiui, ateina svečiai, – nereikia iškart kviesti gyvūno. Duokite jam laiko, kad jis ištyrinėtų situaciją.
Kaip į auklę reaguoja augintiniai?
Moteris sako, kad gyvūnai į ją reaguoja įvairiai, kadangi tikroji realybė pasimato tuomet, kai gyvūnas ir auklė lieka vieni du.
„Prie šeimininkų augintinis gali būti visai kitoks. Tikrai būna taip, kad gyvūnas manęs nepriima, todėl viskam reikia laiko. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kodėl ta baimė apskritai yra, kodėl augintinis bijo žmonių ir patiria stresą. Jeigu jau jis nenori jokio kontakto, visada geriau duoti kuo daugiau laiko, negu kažką daryti per prievartą.
Pavyzdžiui, ateina svečiai, – nereikia iškart kviesti gyvūno. Duokite jam laiko, kad jis ištyrinėtų situaciją. Tad tas ryšio užmezgimas yra labai individualus“, – sako A.Krištopaitienė.
Paklausta apie kainas, pašnekovė teigia, kad ateityje tokia paslauga dar labiau brangs, ir mano, kad kiekvienas tą kainą vertina individualiai. „Kai kuriems atrodo per brangu ir jie nesikreipia, o aš manau, kad šios paslaugos poreikis tik didės. Tai pakankamai nauja paslauga – kainos prasideda nuo 15 eurų“, – sako Aliona.
Anksčiau ji turėjo įprastą darbą nuo 8 iki 17 val. ir derino gyvūnų priežiūrą, tačiau pastaruosius metus jos pragyvenimo šaltiniu tapo būtent ši veikla.
„Supratau, kad aš paprasčiausiai visko nebesuspėjau, o man norėjosi tobulėti, atsiduoti veiklai, kuri man labai artima, – aš gyvūnus labai myliu ir buvimas su jais man malonus. Apmąsčiusi visus kelius nusprendžiau išeiti iš darbo ir visą savo laiką skirti augintiniams, tobulėti šioje srityje“, – pasakoja Aliona.
Kaip išsirinkti auklę gyvūnui?
Gyvūnai daugeliui žmonių kuo tikriausias šeimos narys, todėl Alionos paklausėme – kaip išsirinkti tinkamą žmogų, kuris atsakingai prižiūrės augintinį? Į ką atkreipti dėmesį?
„Kai kurie žmonės augina gyvūnus lyg vaikus – tokie šeimininkai ir yra pagrindiniai mano klientai. Jiems itin svarbu, kaip jausis jų augintinis, todėl aš esu parengusi vaizdo įrašą apie savo paslaugas ir save, kad klientai susipažintų su manimi, pamatytų ir išgirstų. Juk labai svarbu, kad tiek klientas su augintiniu, tiek aš, atrastume vienas su kitais ryšį“, – sako Aliona.
Ji prideda, kad pasitikėjimas aukle atkeliauja remiantis rekomendacijomis ir atsiliepimais, taip pat reikia stebėti, kaip jaučiasi pats gyvūnas, kadangi gali būti ir taip, kad pati auklė ar prižiūrintis asmuo jums sukelia teigiamus jausmus, tačiau gyvūnai jo nepriima.
„Kitas dalykas, turite suvokti, kad adaptacija irgi gali trukti ilgai – ne visi šeimininkai pasiryžę laukti, kadangi tai kainuoja. Jeigu gyvūnas dar labai jaunas ar patyręs traumą, tarkime, paimtas iš prieglaudos, jo pažindinimasis su aukle gali užtrukti. Todėl ieškant ir norint atrasti tinkamą žmogų, kuris saugos jūsų augintinį, reikia atsižvelgti į labai daug dalykų“, – pataria Aliona.
