Katės slopina įtampą
Mokslininkų ištirta, kad žmonės, kurie laiko naminių gyvūnų, 5–10 metų gyvena ilgiau už savo bendraamžius, be to, rečiau serga depresija ir mažiau skundžiasi įvairiais negalavimais. Vienišius ne taip smarkiai slegia vienatvės jausmas. Įrodyta, kad tuos, kurie mėgsta naminių augintinių draugiją, rečiau vargina padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolio kiekis kraujyje, taip pat virškinimo sutrikimai. Jau niekas neabejoja, kad katės murkimas ramina. Šie keturkojai jaučia, kurią vietą skauda šeimininkui, ir būtent ten susirango. Taip jau gamtos sukurta, kad gyvūnai patys išsigydo, išsilaižo žaizdas ir pan. Šias savo galias ir gydomąją energiją ištikimieji augintiniai dalijasi ir su šeimininkais. Išties, priglaudus gyvūnėlį prie skaudamos vietos, po kurio laiko skausmas atslūgsta. Tačiau, anot specialistų, poveikis juntamas tik tada, kai žmogų ir gyvūną sieja artimas ryšys, abipusė meilė. Nei iš šio, nei iš to prisiglaudusi katinėlį, ypač jei šių padarėlių nemėgstate, tikrai nepešite nieko gera.
Daugelyje užsienio klinikų jau seniai taikomas gydymas katėmis. Jos auginamos pensionuose, ligoninėse. Pastebėta, kad katės itin veiksmingai „gydo“ nervų, stuburo, sąnarių ligas, taip pat reumatą ir kt. Ligoniai, pabendravę ir paglostę katę, pasijusdavo geriau, sumažėdavo skausmai ir pan. Šio keturkojo švelnumas ir glaustymasis ne vienam yra grąžinęs gyvenimo džiaugsmą, padėjęs įveikti gilią depresiją ar kitus negalavimus. Ypač teigiamai katės veikia autizmu ar kitomis psichikos ligomis sergančius vaikus. Po kelių terapijos seansų jie ima rodyti susidomėjimą, net reikšti emocijas ar kalbėti. Iki šiol mokslininkai vieningai nesutaria, kokiu principu katės gydo. Vieni teigia, kad jų murkimas prilygsta ultragarso bangoms, kurios teigiamai veikia nervų, širdies ir kraujagyslių veiklą (harmonizuoja pulsą ir širdies ritmą), taip pat stiprina kaulinį audinį ir kt.
Kiti tyrėjai teigia, kad glostant katę susidaro stiprus biolaukas, kuris teigiamai veikia žmogaus organizmą. Treti įsitikinę, kad gyvūnėlis, laižydamas liežuviu ar švelniai trindamas letenėlėmis skaudamą vietą, atlieka tarsi refleksoterapijos seansą, todėl juntamas pagerėjimas. Kai kurie bioenergetikai tvirtina, kad katės turi stiprų biolauką ir gydo savo energija. Jos lyg ekstrasensai ne tik perduoda teigiamą, bet ir sugeria neigiamą energiją. Be to, jaučia, kada šeimininkas nuliūdęs, susinervinęs, kur ir ką jam skauda. Tiksliai prie tos vietos stengiasi prisiglausti ir gydo mums to net nežinant. Specialiai gyvūnėlio laikyti prie skaudamos vietos nesistenkite – kai tik pagerėja, katė pati šoka nuo kelių ir nenori daugiau būti.
Anot žinovų, sterilizuotų keturkojų augintinių gebėjimas gydyti šiek tiek silpnesnis, nes jie praranda natūralų instinktą. Katės ypač mėgsta gulėti geopatogeninėse vietose ar prie kompiuterių, šaldytuvų, skleidžiančių neigiamus elektromagnetinius spindulius. Pasirodo, tai jos daro ne todėl, kad mėgsta energiškai blogas vietas, o todėl, kad geba sumažinti neigiamą jų poveikį ir taip stengiasi harmonizuoti aplinką.
Šunų gydymo paslaptys
Ne vienoje užsienio klinikų taikoma šunų terapija. Esti užfiksuota atvejų, kai šis papildomas gydymo būdas padėjo prikelti iš patalo net nevaikščiojančius ligonius. Anot mokslininkų, ištikimi ir atsidavę šunys skleidžia itin stiprią gydomąją energiją – gydo biolauku, kuris padeda žmogui atsigauti po sunkios ligos, numalšina įtampą patyrus stresą ir pan. Anot tyrėjų, šunų organizme vyksta labai aktyvūs fiziologiniai procesai. Kaip ir kates juos būtų galima pavadinti bioenergetikais. Šiems keturkojams būtina bendrauti su šeimininku, kad galėtų atiduoti dalį savo energijos. Turbūt ir pati patyrėte, koks nenusakomas lengvumo pojūtis užplūsta, kai susinervinus ar susirgus augintinis padeda galvą ant kelių ir pažvelgia ištikimomis akimis. Kažin ar rasime geresnį natūralų vaistą nuo depresijos arba įtampos. Šunys laikomi puikiais psichologais, gebančiais išklausyti ir paguosti. Vienišiems žmonėms tai – puiki terapija. Moksliškai ištirta, kad vaikai, kurių namuose laikomas keturkojis gyvūnas, būna pareigingesni, jautresni, atsakingesni.
Gydytojai neneigia, kad šunys ypač gerai veikia emocinių sutrikimų turinčius vaikus, skatina jų protinę ir psichinę raidą, gydo elgesio sutrikimus. Ištirta, kad glostant šunį ne tik atslūgsta įtampa, bet ir normalizuojasi kraujospūdis, širdies veikla. Taip pat mažėja raumenų įtampa, o tai atpalaiduoja, slopina kvėpavimo takų spazmus ir kt. Ypač šunų draugija tinka žmonėms, sergantiems širdies, nervų ir psichikos ligomis (epilepsija, bronchine astma ir kt.). Teigiama, kad žmonės, kurie augina šunį ir su juo artimai bendrauja, greičiau pasveiksta po ligos, operacijų, infarkto ir pan. Seniai nustatyta, kad optimizmas skatina savigydos procesus!
Mokslininkai teigia, kad šunys turi puikią uoslę ir sunerimsta užuodę pasikeitusį šeimininko kvapą. Sergant ar baiminantis mūsų organizme išsiskiria tam tikrų hormonų, kuriuos augintinis ir užuodžia. Jau ne naujiena, kad apmokyti šunys iš kvapo atskiria net vėžiu sergančius žmones.
Kai kuriose užsienio klinikose toks diagnostikos metodas jau taikomas. O kad mezginys iš šuns vilnos – geriausias vaistas nuo radikulito ir sąnarių ligų, žinojo jau mūsų senoliai. Aprašytas ne vienas atvejis, kai ekstremaliomis aplinkybėmis šuo išgelbėjo šeimininką – išlaižė žaizdą ir neleido nukraujuoti. Mat šunų seilėse yra fermento lizocimo, naikinančio mikroorganizmus ir saugančio nuo infekcijos, kraujo užkrėtimo ir pan. Nors, pasak gydytojų, tai nehigieniška ir yra pavojus, kad šuo per seiles gali užkrėsti žaizdą. Visgi faktai yra faktai. Žinoma, be reikalo eksperimentuoti nereikėtų. Šiais laikais fermentas lizocimas gaminamas dirbtinai kaip vaistinis preparatas.
Šiandien jau nieko nestebina keturkojai aklųjų vedliai. Specialiai apmokyti šunys puikiai orientuojasi erdvėje ir jaučia kiekvieną šeimininko kūno bei emocijų virptelėjimą. Teigiama, kad parengti šunys nujaučia net artėjančio epilepsijos ar kitos ligos priepuolio simptomus ir laiku įspėja, atneša vaistų. Tai – ne mistika, o realybė. Beje, šunys, priešingai nei katės, mėgsta ilsėtis tose vietose, kur srūva teigiama energija. Sakoma, kad toje vietoje galima drąsiai statyti lovą – poilsis tikrai bus visavertis. Ir ne iš piršto laužtas posakis, kad šuo ilgina gyvenimą. Turėdami keturkojį draugą, esame priversti daugiau vaikščioti gryname ore, o tai sveika kaulams, sąnariams, širdžiai ir kt. Senyvo amžiaus žmonės, laikantys šunis, rečiau skundžiasi senatviniais negalavimais, būna aktyvesni ir geresnės nuotaikos, nes bendravimas su augintiniu teikia teigiamų emocijų ir atpalaiduoja.
Be to, joks kitas gyvūnas nesugeba taip gerai suprasti žmogaus elgesio ir emocijų, paguosti kaip šuo – ištikimiausias mūsų draugas. Anot mokslininkų, šunų gydomosios savybės pačios stipriausios.
Žirgai gydo elgesio sutrikimus
Užsienyje žirgų terapija plačiai taikoma gydant cerebrinį paralyžių, protinę ar fizinę negalią, taip pat elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Kad jodinėjimas teigiamai veikia sveikatą ir emocijas, žinota jau Hipokrato laikais, daugiau kaip prieš du tūkstančius metų.
Mokslininkų ištirta, kad visą organizmą, ypač psichiką ir emocijas, teigiamai veikia ne tik pats jodinėjimas, bet ir bendravimas su žirgu, glostymas, buvimas gamtoje. Kadangi gerėja nuotaika, gauname daug teigiamų emocijų, natūraliai stiprėja imunitetas, geriau funkcionuoja visi organai. Ne paslaptis, kad apie 70–80 proc. ligų – nuo nervų. O kai jie stiprūs, grįžta gyvenimo džiaugsmas, jaučiamės kupini energijos ir darbingi.
Specialistų teigimu, jodinėjimas gali padėti įveikti daugelį psichologinių bėdų. Ypač veiksmingai gydo depresiją, šalina įtampą ir gerina miegą. Tai – ir sportas, ir vaistas, neturintis jokio šalutinio poveikio. Be to, jodinėjimas be didelių pastangų treniruoja visą kūną. Ypač lavinami liemens raumenys, todėl mažėja stuburo skausmai, kurie dabar tikriausiai visus vargina. Dirbančiosioms sėdimąjį darbą jodinėjimas yra tikras išganymas.
Stiprėjant raumenims ir įpratus sėdėti tiesia nugara, grakštėja laikysena. Tad jodinėjimas ypač naudingas toms, kurių iškrypęs stuburas ir pan. Jodinėjant taip pat veiksmingai stiprinami ne tik nugaros, rankų, pečių, bet ir kojų, sėdmenų raumenys. Kai kurie specialistai juokauja, esą jodinėjimas – nemokamas masažas nuo celiulito, nes gerėja kraujotaka ir limfinė sistema.
