Vienintelio Lietuvoje esančio gyvūnų krematoriumo, įsikūrusio Tauragės rajone, viena iš įkūrėjų Toma Žebelienė sako, kad per mėnesį čia atliekama apie 60–70 naminių gyvūnų kremacijų.
Pirmąjį ir kol kas vienintelį Lietuvoje naminių gyvūnų krematoriumą Toma ir Vitalijus Žebeliai įkūrė 2018 metų pavasarį.
„Taip, kremacijų daugėja, tačiau jų dar nėra tiek, kad dribtume pilnu pajėgumu. Pačioje pradžioje buvo vos kelios per mėnesį, o dabar – jau gerokai daugiau. Į mus kreipiasi žmonės, kuriems augintinis buvo jų šeimos narys, kurie su gyvūnų nori atsisveikinti pagarbiai, oriai“, – 15min GYVENIMUI sakė T.Žebelienė.
Pasak pašnekovės, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus gyvūnas gali būti laidojamas nuosavame sklype, gyvūnų kapinėse, jis gali būti kremuojamas arba perduodamas utilizuoti.
„Negalima jų laidoti miškuose ar kitose viešose vietose, ką žmonės vis dar daro. Apie masinį utilizavimą kalbėti nenorėčiau. Nenoriu pasakoti, kaip viskas vyksta“, – sakė T.Žebelienė.
Verslo idėja patikėjo kredito unija
Nuo idėjos įsteigti naminių gyvūnų krematoriumą iki jo atidarymo praėjo maždaug penkeri metai. Tiek laiko truko dokumentų tvarkymas, leidimai, statybos.
Sutuoktiniams teko ieškoti ir finansavimo šaltinio, mat didieji bankai į kalbas nesileido.
„Mūsų verslo idėja patikėjo kredito unija, už ką esame labai dėkingi. Paskui, per kredito uniją, pradėjome bendradarbiauti su „Invega“. Jie mums labai daug padėjo. Tad mūsų atsiliepimai – tik geriausi. Jie taip pat patikėjo verslo idėja“, – pasakojo T.Žebelienė.
Jai teko nemažai bendrauti su įvairiomis veterinarijos gydyklomis ir siūlyti darbo partnerystę. Moteris sako išgirdusi pačių įvairiausių nuomonių apie tai, kokią paslaugą jie siūlo. Tarp jų – ir neigiamų.
„Iš karto niekas juk nežinojo apie tai, kad Lietuvoje toks krematoriumas yra. O jei kas ir sužinojo, pasinaudojo – nenorėdavo kitiems pasakoti, nes atrodo, kad tai kažkas neįprasto. O mūsų tikslas – papasakoti ir supažindinti augintinių savininkus, kad su savo augintiniu galima atsisveikinti oriai, humaniškai“, – sakė pašnekovė.
Teko važiuoti ir į užsienį
Idėja steigti krematoriumą Lietuvoje kilo V.Žebeliui: „Mano vyras – veterinarijos gydytojas. Kai buvo atvykę kolegos iš užsienio, papasakojo, kaip jų šalyje veikia augintinių krematoriumai. Mes turėjome žemės sklypą Tauragės rajone, todėl vyras ir pagalvojo, kad mums tokia idėja – įkurti augintinių krematoriumą – puikiai tinka.“
Šeima daug domėjosi, kaip ši veikla vyksta kitose šalyse, apsilankė Anglijos, Čekijos, kitų šalių gyvūnų krematoriumus.
„Pats krematoriumas yra tiesiog paprastas pastatas. Viduje yra nedidelė laukimo salė, yra vieta, kur pildome dokumentus. Turime ir prisiminimų medį – čia žmonės gali palikti prisiminimą apie savo augintinį. Jei negali atvažiuoti patys, būna, kad jų sugalvotą tekstą paprašo mūsų ką nors užrašyti“, – kalbėjo T.Žebelienė.
Daugiausiai kremuoja šunis
Gyvūnų krematoriume kremuojami tik naminiai gyvūnai, sveriantys iki 100 kilogramų. Didžioji kremacijų dalis – šunys, gerokai mažiau – katinų. Ir visai nedidelė dalis – egzotiniai ar kiti gyvūnai.
Jei žmogus nutarė kremuoti augintinį, jam pačiam atvykti nebūtina – augintinius galima palikti veterinarijos gydyklose, su kuriomis krematoriumas bendradarbiauja.
„Buvo papūgėlė, vėžliukas, žiurkėnų, jūros kiaulytė. Atvežė patys žmonės. Dėl vėžliuko kremacijos – dėl kiauto – ir mums patiems kilo klausimų, tad vyras skambino mūsų užsienio partneriams pasitarti“, – pasakojo T.Žebelienė.
Jei žmogus nutarė kremuoti augintinį, jam pačiam atvykti nebūtina – augintinius galima palikti veterinarijos gydyklose, su kuriomis krematoriumas bendradarbiauja, taip pat augintinį iš namų gali paimti patys krematoriumo darbuotojai.
„Dažniausiai iš žmonių sulaukiame klausimo, ar jų augintinis bus kremuojamas vienas. Gyvūnus kremuojame tik po vieną, yra ir vaizdo įrašai, jei žmogus nori tuo įsitikinti. Po kremacijos pelenai supilami į pasirinktą urną“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip sakė T.Žebelienė, pagal įstatymus gyvūno urna su pelenais namuose gali būti laikoma iki trijų mėnesių, o vėliau laidojama gyvūnų kapinėse arba nuosavame sklype: „Mes ateityje turime idėją ir dėl gyvūnų kolumbariumo.“
Kremavimo kaina priklauso nuo gyvūno svorio – nuo 75 eurų iki maždaug 220 eurų.
Paties kremavimo proceso trukmė taip pat priklauso nuo gyvūno svorio – pavyzdžiui, didelis šuo yra kremuojamas daugiau nei tris valandas.
Pirmas skambutis – antrą dieną
Prieš kelerius metus Jonavos miesto savivaldybė paskelbė, jog bus steigiamos gyvūnų kapinės. Į savivaldybę, surinkus gyventojų parašus, kreipėsi grupė jonaviečių, teigdami, jog tokios vietos mieste labai reikia.
Kol jos nebuvo, mieste buvo ir nelegalios gyvūnų kapinės – žmonės savo augintinius laidojo visai netoli pagrindinių Jonavos miesto kapinių.
Kaip teigė Jonavos miesto seniūnijos vyr. specialistas Tautvydas Pabrinkis, ši idėja pasiteisino – žmonės čia laidoja savo augintinius, o ši paslauga – nemokama.
„Pirmojo skambučio dėl gyvūno laidojimo sulaukėme jau antrąją dieną, kai paskelbėme, kad gyvūnų kapinės mieste yra. Esame skyrę vietą, parengę ir patvirtinę taisykles. Žmogui nereikia rūpintis jokiais papildomais leidimais“, – kalbėjo T.Pabrinkis.
Jonavos miesto seniūnija yra patvirtinusi ir taisykles. Gyvūnai turi būti laidojami eilės tvarka – taip, kaip sužymėtos ribos, taip pat nurodomas reikalavimas duobei – ji turi būti tokio gylio, kad ant gyvūno užpiltas žemės sluoksnis būtų ne mažiau nei vienas metras. Toks reikalavimas yra dėl to, kad palaidoto gyvūno neatkastų laukiniai žvėrys. Jis galioja ne tik Jonavos, tačiau ir Vilniaus gyvūnų kapinėse.
Siūlo ne tik palaidoti gyvūną, tačiau ir prižiūrėti kapą
Vilnietis Edgaras siūlo dar vieną paslaugą: palaidoti gyvūną. „Gyvūnų rojus“ – taip pavadinta jo iniciatyva.
„Gyvūnų laidojimo paslaugos padės jums tinkamai atsisveikinti su buvusiu jūsų šeimos nariu ir išlydės jį į paskutinę kelionę. Galime jūsų augintinį pasiimti iš jums patogios vietos (namų ar veterinarijos klinikos). Pasiūlysime tinkamą antkapį ar karstelį pagal kiekvieno šeimininko norus.
Su visa pagarba palaidosime jūsų gyvūną oficialiose Vilniaus gyvūnų kapinėse. Galėsime reguliariai prižiūrėti augintinio kapą, kad jis niekuomet nebūtų paliktas vienas“, – taip sako paslaugas pristato „Gyvūnų rojus“.
„Taip, mes siūlome duobės iškasimą, gyvūno palaidojimą, graviruotą ilgalaikę lentelę. Tai skirta žmonėms kurie neturi įrankių, laiko ar galimybių to padaryti patys“, – 15min portalui sakė vilnietis Edgaras.
Idėja pasiūlyti tokią paslaugą Edgarui kilo tada, kai suprato – tie, kurie gyvena, pasak jo, blokiniuose daugiabučių kvartaluose, neturi galimybės palaidoti gyvūno. Ypač – vyresnio amžiaus žmonės.
Tiesa, vilnietis teigė, jog ši jo siūloma paslauga vis tik nėra labai populiari, o šios paslaugos kaina – nuo 70 eurų.
„Kai kurie žmonės dar linkę miškuose ar soduose laidot. Tačiau šiek tiek užsakymų yra. Pastebėjau, kad vėliau jie neapleidžia augintinių kapų. Net įdomu buvo, tad lapkričio 1-ąją buvau nuvažiavęs į gyvūnų kapines pažiūrėti. Taip, prižiūri, uždega žvakutes“, – kalbėjo pašnekovas.
Per metus utilizuota beveik 70 tonų gyvūnų
Dar vienas būdas, ką daryti nugaišus augintiniui – jį utilizuoti. Šią paslaugą Lietuvoje teikia bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Kaip 15min teigė įmonės generalinis direktorius Rimantas Smolskis, atvejų, kada pavieniai žmonės kreiptųsi dėl šios paslaugos, yra vos vienas kitas. Pasak R.Smolskio, taip greičiausiai yra dėl žmogaus ir gyvūno socialinio ryšio:
„Žmonės linkę savo augintinius laidoti patys. Tačiau mūsų įmonė yra sudariusi apie 40 kritusių gyvūnėlių sutvarkymo paslaugos suteikimo sutarčių su mokslinio tyrimo institucijomis, įvairiomis veterinarijos klinikomis, savivaldybių komunalinėmis įmonės, bendrove „Nuaras“ ir kitomis“, – teigė R.Smolskis.
Iš jų į „Rietavo veterinarinę sanitariją“ atgabenami tie gyvūnai, kuriuos dėl įvairių priežasčių atsisakė atsiimti ar tiesiog jais neleistinai atsikratė šeimininkai.
Per 2019 metus tokių utilizuota 69,2 tonos, per šių metų pirmuosius 10 mėnesių – 46 tonos.
