Su klientais nuolat dirbanti architektūros ir interjero studijos „Prusta“ architektė-dizainerė Ieva Prunskaitė pastebi, jog Lietuvoje kuriant namų interjerą pirmenybė teikiama kuo neutralesniems žemės spalvų atspalviams, o ryškių detalių apskritai vengiama.
Nacionalinį interjerą lemia klimatas?
Anot I. Prunskaitės, keliaujant po svečius kraštus galima nesunkiai pastebėti kiekvienai šaliai būdingų interjero spalvų gamą. Ne išimtis ir Lietuva.
„Pakankamai dažnai iš savo klientų girdžiu klausimą, ar ryškios spalvos ilgainiui nepradės erzinti, neatsibos? Tačiau, mano nuomone, jei pačiam žmogui norisi jį supančioje aplinkoje matyti daugiau spalvingumo, gyvumo, tai ir spalvos interjere nesukels jokių nepatogumų“, – šypsojosi I. Prunskaitė, atskleisdama, kad jos miegamojo sienos – ryškiai rožinės.
„Lietuviai yra linkę rinktis neutralias spalvas. Greičiausiai taip yra todėl, kad mūsų krašte trūksta saulės šviesos, ypač – šaltuoju metų laiku, todėl jos trūkumą bandoma kompensuoti susikuriant šviesią ir jaukią namų aplinką, – svarstė I. Prunskaitė. – Pavyzdžiui, Italijoje, kur daug saulės ir šviesos, interjeruose dominuoja sodrios bei šiek tiek prigesintos spalvos“.
Architektė-dizainerė pasakojo, jog lietuvių interjerams būdingi rudos ir smėlio spalvų deriniai, šviesūs, šilti atspalviai bei natūralios medžiagos. O didžiausias dėmesys kuriant namų interjerą tenka virtuvei ir svetainei, kadangi šios erdvės yra geriausiai matomos, jose praleidžiama daug laiko. Taip pat vienas svarbiausių keliamų reikalavimų namams – kad šie būtų ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs.
„Namai turi būti funkcionalūs, praktiški, o tai yra lengvai suderinama su estetiška ir patrauklia jų išvaizda. Tereikia parenkant medžiagas atsižvelgti į skirtingas namų erdvių paskirtis – apie tai galvoti pradedama jau namo projektavimo stadijoje. Visgi išskirtiniais atvejais, kuomet žmonės turi tikslą savo namais, jų interjeru sužavėti aplinkinius, tuomet funkcionalumas jau nebebūna prioritetas“, – pasakojo I. Prunskaitė.
Smulkieji interjero elementai: išryškinti ar paslėpti?
Kuriantiems savo namus I. Prunskaitė pataria apgalvoti net ir tokias smulkmenas kaip jungikliai bei nenuvertinti jų kaip interjero detalės.
„Kuomet norima išplėsti patalpų erdvę ir interjere karaliauja vien balta spalva bei ją papildantys šviesūs atspalviai, tuomet ir jungikliai neakcentuojami kaip atskira detalė – jie darniai įsilieja į visumą. Vis dėlto kad ir ką bedarytume, jungikliai ar kištukiniai lizdai vis viena bus bent kažkiek matomi dėl savo iškilumo, medžiagos, iš kurios yra pagaminti, todėl šias smulkiąsias namų interjero detales reikia rinktis itin kruopščiai. Taip pat galima derinti ne tik spalvas, bet ir tekstūras, medžiagas. Pavyzdžiui, prie medinių ar metalinių paviršių galima pritaikyti tų pačių tekstūrų ar jų imitacijų jungiklius, – sakė architektė-dizainerė. – Kai nepavyksta ar nenorima jungiklių paslėpti, jie gali būti išryškinami ir kontrastuoti su aplinka, taip suteikdami jai gyvumo, žaismingumo. Pavyzdžiui, prie baltų sienų gali būti derinami tamsūs arba ryškių spalvų jungikliai, kurie taps interjero akcentu“.
Spalvingas interjero detales mėgstanti I. Prunskaitė kartu su mados dizainere Agne Kuzmickaite ir televizijos laidų vedėja bei aktore Indre Stonkuviene sutiko dalyvauti išskirtiniame dizaino projekte „Menas įJUNGia”, kurio metu kiekviena dalyvė sukūrė visiškai originalias šviesos jungiklių kolekcijas.
„Neabejoju, jog savaip dekoruoti jungikliai gali papildyti atskiras namų erdves, suteikti joms individualumo ir gyvumo. Pavyzdžiui, virtuvės jungiklį galima dekoruoti su maistu susijusiais elementais, vaikų kambaryje – panaudoti jų pačių piešinius arba užrašyti jų vardus“, – teigė I. Prunskaitė, pridurdama, kad į jungiklį galima žiūrėti ne vien tik kaip į elektros instaliacijos elementą, bet ir kaip į savotišką meno kūrinį.
Pasak vieno iš dizaino projekto sumanytojų Raimundo Skurdenio, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovo, nors jungiklių mados iš esmės nesikeičia, tačiau platus spalvų, tekstūrų ir medžiagų asortimentas leidžia žengti koja kojon su šiuolaikinėmis interjero tendencijomis. „Individualaus jungiklio sukūrimas neapsiriboja vien grafinio elemento užkėlimu, tačiau kartu leidžia rinktis tarp skirtingų jungiklių spalvų, improvizuoti juos derinant su skirtingais rėmeliais. Taigi, jei ankščiau būdavo sunku rasti prie interjero idealiai tinkantį jungiklį, dabar jį galima tiesiog susikurti“, – šypsojosi R. Skurdenis.
Projekto „Menas įJUNGia“ pabaigoje visų trijų menininkių sukurti piešiniai bus perkelti ant „Jung“ jungiklių – dienos šviesą išvys vardinės A. Kuzmickaitės, I. Prunskaitės ir I. Stonkuvienės kolekcijos. Viešumoje jos bus pristatytos lapkričio 25 dieną, PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje.
