– Žygiai su augintiniais Lietuvoje vis labiau populiarėja, kaip manote, kodėl?
– Nesunku pastebėti, kad fizinis aktyvumas pastaruoju metu yra „ant bangos“, vis daugiau žmonių renkasi aktyviai leisti laisvalaikį, o vienas geriausių būdų tai daryti yra būtent žygiai. Kalbant apie augintinį – daugeliui žmonių jis nėra tiesiog gyvūnas, jis yra artimas draugas, visavertis šeimos narys, su kuriuo norisi leisti laisvalaikį, kurti ryšį, dovanoti meilę. Čia tikriausiai ir slypi atsakymas – į žygius leidžiasi visa šeima, norėdama tiek aktyviai praleisti laiką, tiek ir pabūti visi drauge.
– Kuo tokia veikla naudinga augintiniui ir kuo – šeimininkui?
– Pirmiausia, aktyviai leisdami laisvalaikį žygiuose, geriname savo sveikatos būklę – tai nauda tiek augintiniui, tiek šeimininkui. Antra, kartu leidžiamas laisvalaikis kuria stipresnį ryšį tarp augintinio ir šeimininko, didina savitarpio pasitikėjimą. Ir, žinoma, šeimininkui daug lengviau žygiuoti, kai šalia turi kompaniją ir palaikymą, juk drauge iššūkiai atrodo daug lengvesni!
– Ką reikia žinoti prieš leidžiantis į pirmąjį žygį su šunimi? Kaip jį paruošti 10, 20 kilometrų ar dar ilgesniam iššūkiui?
– Šuniui, kaip ir žmogui, svarbu pasiruošti didesniam fiziniam krūviui. Pirmiausia pradėkite nuo ilgesnių kasdienių pasivaikščiojimų su savo keturkoju ir tik tuomet leiskitės į pirmąjį žygį. Žygiuoti taip pat pradėkite nuo trumpesnio atstumo (5, 7 ar 10 km), o tik vėliau leiskitės į ilgesnius žygius.
– Ko šiukštu nedaryti?
– Neimkite į žygį prie ilgesnių atstumų nepratusio šuns. Taip pat šuns su dideliu antsvoriu bei senyvo ar dar labai jauno šuniuko. Juos ilgesnis atstumas gali smarkiai išsekinti.
– Ar yra šunų veislės, kurioms tokia veikla labiau tinkama, ir tos, kurių atstovai labiau mėgsta trumpus pasivaikščiojimus mieste?
– Ilgesnius atstumus žygiuoti labiau pasiruošę didelių veislių ir medžiokliniai šunys. Visgi tai nebūtinai reiškia, kad mažesnės veislės šuo negali būti jūsų žygio kompanionas. Tokiu atveju tiesiog reikėtų rinktis trumpesnį atstumą ar pasirūpinti pernešimo kuprine, į kurią galėsite įsodinti augintinį jam pavargus ir toliau patogiai tęsti kelionę. Turime puikių pavyzdžių iš „TrenkTuro“ žygių, kuriuose sutinkame Jorkšyrų, garbanotųjų bišonų, Maltos bišonų, Pomeranijos špicų ir kitų mažų veislių šunelių.
– Kai patys einame į žygius, esame įpratę pasirūpinti užkandžiais ir gėrimais, o kuo papildyti savo krepšį, jeigu su savimi pasiimame ir augintinį? Kokie užkandžiai jiems naudingiausi?
– Pirmiausia reikėtų pasirūpinti vandeniu. Leisdamiesi į žygį būtinai su savimi turėkite gertuvę su švariu vandeniu – neleiskite augintiniui gerti vandens iš telkinių, nes juose gausu įvairių bakterijų, galinčių sukelti ligas. Žinoma, po didesnio krūvio, augintinis bus praalkęs, tad pasirūpinkite kokybiškais skanėstais, o jeigu žygis ilgesnis – ir pašaru.
Šiuo metu rinkoje yra puikių funkcinių skanėstų – papildų, praturtintų mineralais, vitaminais, prebiotikais ir probiotikais, todėl šunelis ne tik gauna gardų kąsnelį, bet ir greičiau atgauna jėgas. Taip pat galima pasiimti dresūrai skirtų skanėstų, kurie bus puikus paskatinimas keturkojui, norint, kad jis klausytų, net ir sutikęs būrį kitų šunų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog norint, kad augintinis būtų sveikas ir žvalus, jam nereikėtų duoti žmonių maisto, nes jis gali sukelti alergiją, odos bei žarnyno problemas.
– Kokios pagrindinės šuns priežiūros taisyklės žygio metu?
- Turėkite gertuvę su švariu vandeniu. Leiskite augintiniui atsigerti, vos tik jam parodžius troškulio signalus.
- Pasirūpinkite augintiniui tinkamais sveikais skanėstais bei pašaru.
- Labai svarbu – tinkami vedžiojimo aksesuarai. Norėdami užtikrinti augintinio saugumą įsitikinkite, kad vedžiojimo aksesuarai, tokie kaip pavadėlis, antkaklis ar petnešos, yra patvarūs ir neįplyšę. Jeigu einama ir tamsiu paros metu, būtina pasirūpinti šviesą atspindinčius elementus turinčiais ar šviečiančiais vedžiojimo aksesuarais.
- Jei šuo turi trumpą kailį ar prognozuojamas blogas oras, pasirūpinkite tinkama gyvūno apranga. Nuo lietaus puikiai apsaugos lietpaltis šunims, o esant šaltesniems orams, sušildys megztinis ar striukė.
- Jei šuo nedidelis ar nepratęs prie ilgesnių atstumų, žygyje pravers pernešimo krepšys ar kuprinė. Augintiniui pavargus, žygio nereikės nutraukti ar ilgai stoviniuoti, tiesiog įsodinsite jį į kuprinę ir galėsite tęsti kelionę.
– Galiausiai, poilsis po žygio – ar toks augintiniui reikalingas?
– Žinoma, šuo, kaip ir žmogus, po didesnio fizinio krūvio pavargsta. Grįžus po žygio, jis turėtų būti pašertas visaverčiu pašaru. Greitesniam organizmo atsistatymui reikia daug vandens. Taip pat galima kartu duoti ir papildų sąnariams ar raumenims. O tuomet jau leiskite jam pailsėti bei išsimiegoti. Tik būkite atidūs ir jokiais būdais neleiskite sukaitusiam augintiniui gulėti ant šaltos žemės, ypač šaltuoju metų laiku, nes jis gali lengvai peršalti.
Žygių sezono uždarymas – sveikatos sostinėje Druskininkuose. Kurortas lauks tiek užkietėjusių žygeivių, tiek visiškų naujokų (žinoma, su augintiniais) – tam paruoštos 6, 13, 23, 29 ir 50 kilometrų trasos. Pasigrožėti besibaigiančiu rudeniu, atrasti ėjimo džiaugsmą ar tiesiog paįvairinti laisvalaikį bus galima jau lapkričio 19 d.!
Daugiau informacijos rasite čia.
