Smegenys
Žmogaus smegenys yra sudėtingiausias ir aktyviausias organas. Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervų ląstelių. Apdorodamos iš aplinkos gautą informaciją, lemdamos sklandžią organizmo veiklą, kontroliuodamos kūno funkcijas, per parą mūsų smegenys perduoda daugiau elektros impulsų nei viso pasaulio telefono aparatai kartu sudėjus. Žmogaus smegenys – tarsi galingas kompiuteris, kurio atmintyje telpa net 4 terabaitai informacijos, todėl galime įsiminti ir atpažinti mažiausiai 10 tūkstančių skirtingų kvapų ir įžvelgti skirtumą tarp 8 milijonų skirtingų atspalvių.
Sulaukus dvidešimties, smegenys pasiekia maksimalų svorį ir gali sverti nuo 1 iki 1,9 kilogramo. Perkopus ketvirtą dešimtį, smegenys ima senti ir kasdien praranda 30–50 tūkstančių ląstelių. Kad smegenys funkcionuotų sklandžiai, joms reikia deguonies, energijos ir poilsio. Jei norite kuo ilgiau išsaugoti sveiką protą, reguliariai mankštinkitės, gerai išsimiegokite ir valgykite visavertį maistą, kuriame būtų gausu omega-3 riebalų rūgščių.
 |
| Fotolia nuotr./Smegenys |
Akys
Akis yra antras pagal sudėtingumą žmogaus organas po smegenų. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro beveik 2 milijonai „detalių“. Mūsų akies ragenoje yra maždaug 137 milijonai šviesai jautrių ląstelių. Dėl to žmogaus akis atskiria iki 8 milijonų skirtingų atspalvių, vien pilkos spalvos – 500. Per dieną žmogus vidutiniškai sumirksi 20 tūkstančių kartų. Mirksime ne šiaip sau – mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių ir apsaugo rageną nuo išsausėjimo.
Normaliai žmogus mirksi 20–25 kartus per minutę, o įtemptai žiūrėdamas daug rečiau – vos dvylika. Štai kodėl ilgai žiūrint į kompiuterio monitorių ar TV ekraną akys išsausėja, parausta ir ima peršėti. Kad taip nenutiktų, akis reikėtų mankštinti, daryti pertraukėles, išeiti į gryną orą pasivaikščioti.
 |
| Fotolia nuotr./Akis |
Dantys
Dantų emalis yra pati kiečiausia medžiaga visame žmogaus organizme. Emalis atsparus didžiausiai trinčiai, bet ne rūgštims. Greičiausiai ir jums pažįstamas jausmas, kai suvalgius rūgštų obuolį „atšimpa“ dantys? Dantų emalį ardančias rūgštis taip pat gamina tarpdančiuose ir dantenų pakraščiuose įsikūrusios bakterijos. Misdamos tarp dantų įstrigusio maisto likučiais, bakterijos sudaro dantų apnašas. Kai bakterijų išskiriamos rūgštys pažeidžia dantų emalį, toje vietoje atsiveria minkštesnis dantų sluoksnis dantitas ir ilgainiui dantis pradeda gesti. Štai kodėl taip svarbu dukart per dieną valyti dantis ir nepamiršti išvalyti tarpdančių.
 |
| Fotolia nuotr./Šypsena |
Širdis
Šio gyvybiškai svarbaus organo funkcija – pumpuoti kraują ir aprūpinti audinius deguonimi bei maisto medžiagomis. Ramybės būsenos suaugusio žmogaus širdis susitraukia 70–80 kartų per minutę ir perpumpuoja maždaug 5 litrus kraujo. Energingai judant, per tą patį laiką širdis gali perpumpuoti iki 30 litrų kraujo. Per parą širdis susitraukia apie 100 tūkstančių kartų ir perpumpuoja nuo 13 iki 28 tūkstančių litrų kraujo.
Tekėdamas kraujagyslėmis ir plonyčiais kraujo kapiliarais, kraujas pasiekia kiekvieną mūsų organizmo ląstelę. Žmogaus kūne yra maždaug 100 tūkstančių kilometrų kraujo kapiliarų. Jei visus juos sujungtume į vieną kraujagyslę, ja galėtume aštuonis kartus apjuosti Žemės rutulį.
Sušlubavus širdžiai, kenčia kiti organai, nes nebegauna pakankamai deguonies. Širdžiai ir kraujotakos sistemai daugiausia žalos pridaro netinkama mityba, sėslus gyvenimo būdas ir antsvoris. Jei mažai judate, mėgstate riebiai pavalgyti ir turite bent kilogramą antsvorio, derėtų pasitikrinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Kraujospūdis turėtų neviršyti 120/80 mmHg, o cholesterolio kiekis – 5,2 mmol/l.
 |
| Fotolia nuotr./Širdis |
Kepenys
Kepenys yra stambiausia virškinimo liauka ir didžiausias žmogaus vidaus organas. Vidutiniškai jos sveria apie 1,6 kilogramų. Kepenys yra savotiška chemijos laboratorija, kurioje „patikrinamos“ visos į mūsų organizmą patenkančios cheminės medžiagos. Šis organas atlieka daugiau nei 5 tūkstančius funkcijų: valo ir grynina pratekantį kraują, kaupia vitaminus ir mineralus, apsaugo organizmą nuo infekcijų, iš kraujo pašalina bakterijas ir kitas toksines medžiagas. Pastarasis darbas labiausiai vargina mūsų kepenis. Kuo daugiau nuodingų medžiagų joms tenka išvalyti, tuo didesnė tikimybė, kad kepenų ląstelės bus pažeistos. Kepenims kenkia ne tik alkoholis, bet ir nuolat vartojami vaistai bei labai riebus maistas.
 |
| Fotolia nuotr./Kepenys |
Oda
Gal ir sunku tuo patikėti, bet oda yra didžiausias ir sunkiausias žmogaus organas. Bendras odos paviršiaus plotas yra 1,5–2 kv. m, o svoris 3–4 kilogramai. Dar nesukurtas toks aplinkai jautrus prietaisas, kuris prilygtų mūsų odai. Oda užfiksuoja net menkiausią oro virptelėjimą ar temperatūros pokytį dėl gausybės joje esančių „daviklių“. Viename kvadratiniame centimetre odos yra tūkstančiai skausmui, temperatūrai, prisilietimui ir slėgiui jautrių receptorių
Oda nuolat atsinaujina. Per minutę žmogus atsikrato maždaug 600 tūkstančių negyvų odos dalelių. Jei visas jas surinktume, per metus susidarytų apie 700 gramų. Mūsų oda visiškai atsinaujina per 27 dienas. Per gyvenimą žmogus „pakeičia“ odą maždaug tūkstantį kartų ir palieka per 40 kilogramų negyvų dalelių.
Kad jūsų oda kuo ilgiau išliktų stangri ir švytinti, gerkite daug vandens, vartokite natūralią kosmetiką, saikingai deginkitės saulėje, ratu aplenkite soliariumus, nerūkykite, susilaikykite nuo alkoholio, venkite įtampos ir streso.
 |
| Fotolia nuotr./Oda |
Kaulai
Subrendusio žmogaus skeletą sudaro maždaug 226 kaulai. Šlaunikaulis yra ilgiausias ir tvirčiausias žmogaus skeleto kaulas. Nors šis kaulas tuščiaviduris, jis gana tvirtas, kad išlaikytų trisdešimt kartų didesnį svorį nei sveria žmogus.
Skeletas yra nepastovus organas, jis keičiasi visą gyvenimą: kaulinio audinio ląstelės sensta ir nyksta, jų vietoje atsiranda naujų. Tačiau kaulinis audinys atsinaujina tik tuo atveju, jei organizme pakanka tam reikalingų medžiagų. Kai jų trūksta, kaulai ima retėti. Kad jūsų kaulai būtų stiprūs, valgykite maisto produktų, kuriuose gausu kalcio, magnio, silicio ir vitamino D. Kaulus taip pat stiprina fizinis krūvis: ėjimas, bėgimas, aerobika ir jėgos treniruotės (pratimai su svarmenimis, treniruokliai).
 |
| Fotolia nuotr./Kaulai |
Ar žinote, kad...
• Mūsų smegenys lengvai prisitaiko prie pokyčių. Jei vienas jų pusrutulis dėl kokių nors priežasčių nebegali sklandžiai veikti, jo funkcijas gali perimti kitas.
• Moterų organizme yra maždaug 4,5 l, o vyrų – 5,6 litrų kraujo.
• Pusė litro donoro kraujo gali išgelbėti gyvybę net keturiems žmonėms.
• Moterų širdis plaka tankiau nei vyrų.
• Vos gimę kūdikiai mato nespalvotą ir neryškų vaizdą.
• Žmogaus uoslė atskiria per 10 tūkstančių skirtingų kvapų.
• Neįmanoma nusičiaudėti atmerktomis akimis. Kai čiaudime, visos kitos kūno funkcijos sustoja, akimirkai stabteli net širdis.
• Liežuvis yra stipriausias mūsų kūno raumuo. Kiekvieno žmogaus liežuvio atspaudas yra skirtingas.
• Rūkaliai per dešimt metų dėl nikotino priklausomybės praranda vidutiniškai du dantis.
• Per parą mūsų burnoje esančios seilių liaukos pagamina maždaug litrą seilių. Per visą gyvenimą jų pagaminama tiek, kad būtų galima pripildyti porą baseinų.
• Maždaug 80 proc. mūsų organizmo sudaro vanduo.
• Odoje yra apie 4 milijonus prakaito liaukų, daugiausia – paduose ir delnuose.
• Sveiki nagai paauga maždaug 2–3 cm per metus. Vidurinio rankos piršto nagas auga greičiausiai.
• Rankų pirštų nagai auga keturis kartus greičiau nei kojų.
• Žmogaus ir žirafos kaklą sudaro toks pat skaičius slankstelių.
• Ramybės būsenos suaugęs žmogus vidutiniškai įkvepia 16–20 kartų per minutę kaskart įkvėpdamas maždaug 500 ml oro. Per parą mūsų plaučiai „perpumpuoja“ apie 10 tūkstančių litrų oro.
• Moterys kvėpuoja tankiau nei vyrai.
• Naujagimiai kvėpuoja 60–80 kartų per minutę.
• Kiekvienas sveikas žmogus turi apie 600 raumenų. Kai šypsomės, įsitempia 17 raumenų, kai raukomės – 43, o kai mirksime, net 200 veido raumenėlių.
