Apie šunis
- • Šunų puikus regėjimas, jie mato nejudančius objektus maždaug iki 500 m, o judančius – iki 900 m. Jų uoslė – unikali. Šunų uoslės jautrumas kai kuriems kvapams milijoną kartų didesnis negu žmogaus, jie netgi jaučia, kaip kvepia valgomoji druska arba chininas. Žmogų šuo užuodžia per 60 m, o putpelę – už 50 m. Garsų diapazonas, kuris džiugina šuns ausis, mažiausiai penkis kartus platesnis negu žmogaus (iki 100 kHz). Šuo 24 m nuotoliu girdi silpną triukšmą, kuriam žmogus ir už 3–4 m yra beviltiškai kurčias.
- •Egzistuoja hipotezė, kad šunys kergiasi ne tik norėdami pratęsti giminę, bet ir dėl malonumo.
- • Mokslininkų nuomone, šunys bendrauja tarpusavyje šnopuodami skirtingo dažnio garsais, nors žmogui dažnai atrodo, kad jie tiesiog alsuoja.
- •Susipažindami vieni su kitais, šunys įprastai apuosto po uodega esančią liauką, išskiriančią specifinį, individualų kiekvieno šuns kvapą ir vizgina uodegą, norėdami paskleisti jį kuo didesniu atstumu.
- • Vieninteliai šunys, kurie dėl gerklės organų ypatingos sandaros negali loti – afrikiečių basendžiai, tačiau jie skleidžia įvairius kitokius garsus: kaukia, mauroja, inkščia.
Tai svarbu! Šunims negalima duoti šokolado, nes jo sudėtyje esantis teobrominas (stimuliuojamoji medžiaga, artima kofeinui) gyvūnams yra nuodingas.
Apie kates
- • Katės klausos nerve yra apie 52 tūkst. galūnių, žmogaus – tik 31 tūkst. Šie gyvūnai gali atpažinti ultragarsą, puikiai fiksuoja jo šaltinį, todėl, pvz., gaudydama pelę katė neturi jos matyti.
- • Katės skiria raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą ir violetinę spalvas, jų akys palyginti su kūnu yra labai didelės. Kačių vyzdžiai dienos šviesoje yra ne apskriti kaip žmonių, o vertikaliai ovalūs. Jos mato 6 kartus geriau nei žmonės.
- • Emocijas katės gali reikšti uodega. Besiglaustydama aplink šeimininko kojas ir virpindama uodegą, katė rodo begalinį atsidavimą ir meilę. Būdama rami suriečia uodegą aplink kūną, pykdama daužo uodega. Dažnai susidaro įspūdis, kad katė nereaguoja į tai, kas vyksta aplink, tačiau ji visada viską stebi ir viską mato.
- • Katės nejaučia saldaus skonio, nes neturi atitinkamų skonio receptorių. Jos yra puikios medžiotojos. Netgi jei medžioklės metu katei pakabintum ant kaklo varpelį, ji taip pat sėkmingai sumedžiotų grobį dėl atsargumo.
- • Švarintis katės skiria ketvirtadalį paros laiko – anaiptol ne kiekvienas žmogus taip stropiai rūpinasi savo kūnu. Priekinėmis letenėlėmis katės tyrinėja daiktus, todėl purvą ir drėgmę nuo jų stengiasi tuoj pat nupurtyti ar nulaižyti.
Tai svarbu! Naminės katės gali susirgti dėl cigarečių dūmų. Jie gali tapti astmos ar net vėžio priežastimi.
Apie paukščius
- • Papūgoms labai svarbu grožis: kuo ryškesnės jų plunksnos, tuo daugiau dėmesio sulaukia poruodamosi. Patys ištikimiausi partneriai yra agaporniai, dar vadinami neišskiriamaisiais arba meilės paukšteliais. Nugaišus vienam porelės paukšteliui būtina kuo greičiau surasti naują draugą, kad likęs gyvas paukštelis nežūtų iš sielvarto.
- • Banguotosioms papūgėlėms būdingas pavydo jausmas. Jei patelė užklumpa patinėlį kitos draugijoje, jį aptalžo aštriu snapu, todėl patinėliai stengiasi meilintis kitoms patelėms slapčia.
- • Maitindama palikuonis, banguotųjų papūgėlių patelė juos peni griežtai pagal pačios nustatytą eiliškumą, o patinėlis pirmiausia peni tą mažylį, kuris cypsi garsiausiai.
- • Jei kanarėlė neatsako į patinėlio meilinimąsi, pakanka jam užgiedoti, ir tikslas pasiektas.
- • Jei kanarėlė nori būti glostoma, galvą ji laiko pakreipusi į šoną.
Verta žinoti! Dekoratyvinėms papūgėlėms negalima duoti greipfrutų ir citrinų.
Apie graužikus
- • Žiurkės atpažįsta užnuodytus ir sugedusius maisto produktus, ypač tos, kurios gyvena natūralioje aplinkoje. Jos lenkia visus planetos gyvūnus sugebėjimu išgyventi itin nepalankiomis sąlygomis. Tai – vieni nuovokiausių planetos gyvūnų.
- • Panašiai kaip žmonės, žiurkėnai dėl saulės šviesos stygiaus kenčia sezoninę depresiją.
- • Jūrų kiaulytės nepasižymi geru regėjimu ir klausa, tačiau turi puikią uoslę, kuria labiausiai ir pasikliauja.
- • Smiltpelėms dulkės gali sukelti alergiją, todėl patalpa, kurioje jos laikomos, privalo būti reguliariai valoma.
Verta žinoti! Pieno liaukų augliai – dažniausios onkologinės graužikų ligos. Įprastai suserga vyresnio amžiaus patelės dėl padidėjusio estrogenų kiekio. Iš pradžių auglys būna nedidelis, vėliau gali išaugti net iki trečdalio gyvūno svorio.
Apie žuveles
- • Daugelio ciklidų patelės, saugodamos savo vaikus nuo pavojų, paima juos į burnas, o pavojui praėjus – paleidžia.
- • Danijos rerijų širdies raumenys pasižymi savybe nuolat atsinaujinti, todėl šioms žuvelėms negresia pavojus žūti dėl širdies ligų.
- • Gėrėdamasi auksinėmis žuvelėmis, sunkiai patikėtum, kad jų protėvis – sidabrinis karosas. Šios žuvelės – akivaizdus pavyzdys, kokią įtaką gamtos pokyčiams gali turėti kryptinga žmogaus veikla.
Verta žinoti! Prisėdusi prie akvariumo net po sunkiausios dienos ar patyrusi stresą, netrukus pajusi, kad ilsiesi ir atsipalaiduoji.
