Su vaikais kūrė viščiukų galeriją
Ieva šventines dekoracijas daro kartu su savo drauge ir kolege, ikimokyklinio ugdymo mokytoja, Jurgita Kunciene. „Mes visuomet visko prigalvojame prieš šventes“, – tvirtina Ieva, šįmet su Jurgita surišusi raudonsnapius viščiukus.
Kaip juos pagaminti?
„Į pėdkelnes dėkite pjuvenų, o ant viršaus (formuojamo viščiuko viršugalvio) priberkite grūdų arba Velykų žolės sėklų (galite ir abiejų), suriškite mazgą ir papuoškite viščiuką, kaip tik fantazija išneša.
Vienais metais mes rišome rožinius kaspinus, šįmet viščiukai pasipuošė raudonai. Kasmet vis kitaip sugalvojam. Kažkuriais metais buvo netgi ne viščiukai, o žmogiukai – su akinukais, su kasytėmis“, – pasakoja Ieva.
Jos sumanymai turi pagrindimą – Panevėžio raj. Bernatonių mokykloje darželyje Ieva dirba ikimokyklinio ugdymo mokytojos padėjėja, tad vis reikia pasukti galvą, kuo užimti vaikus, nustebinti tėvelius. Ieva ir Jurgita su vaikais grožių prigamina ir atiduoda juos auklėtiniams, kad šie namuose jau patys laistytų, augintų ir stebėtų, kaip dekoracija keičiasi dienomis.
Beje, dar nepapasakojome paties svarbiausio – kaip auginti viščiukų „plaukus“. Anot Ievos, jei laistysite ir laikysite dekoraciją šiltai, ant saulės, tai jau po 4–5 žolytė prasikals. Žodžiu, jei dabar, likus kelioms savaitėms iki Velykų, pasigaminsite tokius viščiukus, per šventes jie jau džiugins savo žaisminga išvaizda – žaliomis pankiškomis šukuosenomis. Tuos plaukus galėsite ir pakarpyti, jei norėsite. Puikus užsiėmimas su vaikais.
Kalėdoms gamino aksominius eglutės papuošimus
Ieva sako nebaigusi jokių meniškų mokslų, negalėtų savęs pavadinti kūrėja, tačiau, anot moters, kai dirbi su vaikais, dar pati du turi – Ievos sūnui 13-a, dukrai – 8-eri, tai nori nenori ieškai visokių idėjų.
Ieva stebina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius – gamina įdomias dovanas iš saldainių, „suka“ gėles iš kojinių tiems, kurie nelabai mėgsta gėlių, rankšluostukus paverčia simpatiškais šuniukais.
Praėjusioms Kalėdoms gamino aksominius eglutės žaisliukus, juos dekoravo, pakavo į dėžutes ir siuntė kaip dovanas draugams, giminaičiams.
Iš pasivaikščiojimų – su pilnom kišenėm „priemonių“
Ievos vyras, kaip pasakoja pati moteris, jau nebesistebi, kad jų namai pilni įvairiausių gamtos gėrybių – kankorėžių, akmenukų, šakelių.
„Jis pajuokauja: „Tiek čia visko pilna, tik įdomu, ar viskas reikalinga.“ O man ir Jurgitai reikia visko! Pajūry vaikštai, akmenukų prisirenki, kriauklių, miške – medžio tošies, samanų. Praverčia tikrai“, – tvirtina Ieva.
Paklausta, kuomet labiau patinka galvoti idėjas ir kurti – didžiosioms metų šventėms ar asmeninėms, Ieva atsako net nesvarstydama: „Asmeninėms – gimtadieniams, sukaktuvėms. Tuomet turiu daugiau galimybių save išreikšti, išryškinti, kas tam žmogui svarbu, įdomu. Kalėdoms ir Velykoms taip neprifantazuosi.“
