Rengia koncertus nuteistiesiems
Su Dariumi ir Dmitrijumi kalbėjomės ganėtinai ankstų rytą, kadangi kaip tik tada jie buvo pakeliui į dar vieną savo koncertą ir turėjo laisvą akimirką pabendrauti. Tokių išvykų D.Mažintas per savo 34-erių metų karjerą turėjo jau daugybę, o paprašytas prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo, iš karto pasako – močiutės kaltė.
„Mano močiutė buvo labai išmintinga – ji matė manyje talentą, bet niekada nevertė nieko daryti. Norėjau būti sportininkas ir lankstytis olimpinėse žaidynėse kaip tą daro kiti. Močiutė sakė, kad nuves mane į treniruotę, bet turėjau jai pažadėti, jog jei neįstosiu, mokysiuosi M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
Buvau užtikrintas, kad įstosiu, o ji žinojo, jog taip nebus. Neįstojau, tad teko tesėti pažadą, nes mūsų šeimoje tai yra garbės žodis. Taip tapau pianistu, su laiku pradėjo sektis, o žinote, kaip būna vaikams – gauni prizų, atsiranda ir motyvacija. Muziką taip, kaip reikia iš tikrųjų, pamilau tik visai neseniai“, – pasakoja D.Mažintas.
Vaikystėje Darius save prisimena kaip didelį egoistą, todėl būtent prizai jį skatino nepamesti pianisto kelio. Vis dėlto dėl jų jis dabar muziką girdi visai kitaip.
„Per muziką ir pats pasikeičiau. Kai negroju, esu piktas, blogas žmogus, o kai groju, jaučiu, kaip muzika mane keičia. Dabar man nebesvarbūs jokie prizai, – šypsosi D.Mažintas. – Muzika turi aukštus vibracijos dažnius, todėl tikiu, kad ji keičia ne tik mane, bet ir žmones, kurie jos klausosi.“
Šiandien Dariaus repertuare galima rasti pačią įvairiausią muziką. Kaip jis sako, groja tai, ką tuo metu nori ir ko reikia.
„Užsinorėjau groti Chopiną, todėl visus metus jį groju. Vėliau ateis Sibelijaus eilė, o kur toliau nuves kelias, neįsivaizduoju, – pripažįsta D.Mažintas. – Repertuarą renkuosi pagal pojūčius ir vidinius išgyvenimus.“
Repertuarą renkuosi pagal pojūčius ir vidinius išgyvenimus
Prieš prasidedant pandemijai, Darius prisijungė ir prie kilnios misijos – sulaukęs Dmitrijaus kvietimo, jis rengia koncertus įkalinimo įstaigose. Pats D.Kanovičius atskleidžia, kad būtent gyvenimiškas patyrimas jį paskatino įgyvendinti tokį projektą.
„Nebuvo ką veikti“, – sako Dmitrijus, paklaustas, kaip kilo projekto idėja.
Per šį laiką jau buvo surengti koncertai Vilniaus, Alytaus ir Pravieniškių pataisos namuose.
„Tai nėra tik koncertai – jei bet kuris muzikantas tiesiog ateitų pagroti į tokią vietą, būtų nušvilptas ir apmėtytas pomidorais. Dmitrijus paruošia auditoriją tam, kad muzika gimtų. Be to muzika nekomunikuotų“, – pastebi D.Mažintas.
Anot D.Kanovičiaus, ruošiant auditoriją, svarbiausia, kad nuteistieji pajaustų, jog tu nesi niekuo išskirtinis. Būtent tai pirmiausia Dmitrijus siekia įrodyti pateikdamas konkrečių pavyzdžių.
„Pasakau, kad mintyse esu užmušęs daugiau žmonių nei jie visi kartu sudėjus. Taip pat, jog esu išgyvenęs tokius pačius jausmus kaip jie, tik laiku sustojau ir neįvykdžiau nusikaltimo, – aiškina D.Kanovičius. – Jie ypač netiki tais, kurie ateina gražiai apsirengę ir daug kalba apie save. Manau, mes įnešame mažą dalelę, kad pagerintume atmosferą kalėjime.“
Nuteistieji yra geriausia auditorija
Prisimindamas pirmas akimirkas grojant įkalinimo įstaigose, Darius neslepia, kad buvo keista ir nejauku. Pagrindinė to priežastis, jo manymu, ta, kad visuomenės nuomonė nuteistųjų atžvilgiu yra itin bloga.
„Pirminis barjeras buvo sudėtingas, tačiau aš viską dariau taip, kaip ir įprastuose koncertuose. Stengiausi, jog kiti išgirstų muziką, nes ji viską padaro, – sako D.Mažintas. – Ši auditorija yra žmonės, kuriems reikia muzikos. Aš matau tai.“
Išgirdę apie rengiamus koncertus nuteistiesiems, neretai žmonės pagalvoja, kad šie nėra verti tokios pramogos, o į kalinčiuosius apskritai žiūri kaip į atskirą individų kategoriją. Vis dėlto Darius pastebi, kad požiūris yra abipusis – taip, kaip visuomenė žiūri į nuteistuosius, taip į juos žvelgia ir kalintieji.
„Didžioji dalis visuomenės į nuteistuosius žiūri kaip į kosmonautus, tad automatiškai jie į kitus irgi taip žvelgia, – įsitikinęs D.Mažintas. – Ryšys gimsta tada, kai pirmiausia jis atsiranda iš mūsų pusės. Nereikia nieko laukti, darykime tai, ką jaučiame, jog turime – tuomet viskas susitvarko.“
Ryšys gimsta tada, kai pirmiausia jis atsiranda iš mūsų pusės.
Renginių metų Darius iš arti mato nuteistųjų veidus ir stebi, kaip jie, išgirdę muziką, keičiasi. Anot jo, tai yra požymis, kuris įrodo, kaip stipriai juos veikia muzika, todėl groti tokiai auditorijai yra tikras džiaugsmas.
„Nemalonu groti tiems, kam muzikos nereikia ir jos nesiklauso. Įkalinimo įstaigose nėra prievartos, į koncertą gali ateiti, kas nori, todėl muzikos 100 proc. klausosi visi. Tie, kurie ateina, yra geriausia auditorija – niekur kitur tokios nemačiau.
Jeigu muziką sukūrę genijai būtų žinoję, kad ji bus naudojama vien pramogai ir į teatrus, koncertus ateis išsipustę ponai išgerti šampano... Auditorija, sėdinti už grotų, klauso taip, kaip turėtų daryti visi. Aš esu liudininkas“, – tikina D.Mažintas.
Prieš atvykdamas į įstaigą, Darius niekada nepasidomi, kokia auditorija jo laukia, tad grodamas nežino klausančiųjų istorijų.
„Ateinu daryti savo darbo, tikiu, kad mano pašaukimas yra dalintis muzika. Tai yra vienintelis mano tikslas“, – sako D.Mažintas.
Jeigu klausytojai ką nors pasiima iš mano grojamos muzikos, tai yra viskas, ko man reikia
Visi turėti koncertai Dariui yra skirtingi ir kiekvienas savaip brangus, kadangi galėjo stebėti nesuvaidintas auditorijos reakcijas.
„Esame unikalūs, nepopuliarūs ir man tai labai patinka. Kiek žinau, niekas kitas pasaulyje to nedaro, – įsitikinęs Dmitrijus. – Norėčiau, kad projektas taptų pasauliniu, tad planai yra ambicingi. Norime Lietuvoje surengti apie 20 koncertų, tuomet lauks Lenkija, galbūt Latvija ir Estija.“
Iš kiekvieno renginio Darius išsineša prasmę. Jo manymu, gyvenimas yra per trumpas, kad būtų galima jį švaistyti materialiems ir egoistiniams dalykams.
„Mane gyvenimas gerai padaužė, kol atradau šį kelią, todėl jis man labai svarbus. Jeigu klausytojai ką nors pasiima iš mano grojamos muzikos, tai yra viskas, ko man reikia. Man nusibodo daryti tai, kas primetama visuomenės, ir groti ten, kur muzika neva tikrai turi skambėti“, – sako D.Mažintas.
