Birželio orai turėtų grįžti prie normos
Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo teigimu, nuspėti, kokie orai bus visą vasarą, yra neįmanoma. Anot jo, laikotarpis yra pernelyg ilgas, o sudaryti orų prognozę maksimaliai galima keturioms savaitėms.
„Nėra prasmės apie tai kalbėti – viskas per daug pasikeičia. Dabar galime prognozuoti tik birželio orus, ir tai yra tik numatoma bendra tendencija“, – aiškina D.Valiukas.
Remdamasis dabartine situacija, skyriaus vedėjas birželį prognozuoja pakankamai artimą normai – vidutinė šio mėnesio temperatūra yra 15,9 laipsnio. Jis šiemet gali būti netgi šiek tiek vėsesnis.
„Numatomas ir truputį drėgnesnis, – pasakoja D.Valiukas. – Galime prisiminti, kad pastarųjų metų birželiai buvo labai karšti. Bent jau šiandien šių metų tendencijos numatomos kitokios, bet viskas dar tikrai gali pasikeisti.“
Užsiminęs apie kelių paskutinių birželio mėnesių karštį, D.Valiukas svarsto, kad tai labiau gali būti išskirtinumas, o Lietuvoje iš tiesų šiam mėnesiui būdingi vėsesni orai.
„Dėl klimato kaitos mūsų vasaros tikrai šyla, bet ilgą laiką birželis buvo tas mėnuo, kuris kinta mažiausiai, – sako D.Valiukas. – Šiandien grįžtame prie labiau įprastinių sąlygų.“
Lietuvoje sunkiai įsibėgėjant pavasariui ir nešylant orui, kai kurie žmonės ėmė mąstyti, kad dėl to vėluoti gali ir vasara. Vis dėlto specialistas ramina tikindamas, jog vėlavimo nėra, o mūsų šalyje būdingi staigūs orų pokyčiai.
„Būsimos keturios savaitės, numatoma, bus artimos daugiametėms normoms. Tai yra įprastos lietuviškos sąlygos. Jos tikrai nėra tokios, kaip buvo pastaraisiais metais, kai buvo aukšta temperatūra, – aiškina D.Valiukas. – Lietuvoje nėra taip, kad įtakos turėtų vėlavimai. Galime remtis praėjusių metų pavyzdžiu – gegužė buvo šalta, ypač pirma jos pusė, o paskui staiga atėjo karščiai.
Vėlavimas nereiškia, kad turi susikaupti kažkokia šiluma ir tik tada ateina šiltesnis oras. Pabrėžiame, kad, vykstant klimato kaitai, staigūs pokyčiai dažnėja.“
Tai yra įprastos lietuviškos sąlygos. Jos tikrai nėra tokios, kaip buvo pastaraisiais metais.
Anot Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo, įprastai Lietuvoje šilčiausia būna liepos trečią dešimtadienį ir rugpjūčio pradžioje, tačiau tai nereiškia, jog būtent tada reikėtų planuoti savo atostogas.
„Kiekvienas renkasi individualiai – ne visi pakelia karštį, kai būna per 30 laipsnių, nors tuo metu ir atostogauja. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų norų“, – sako D.Valiukas ir priduria, kad kiekvieni metai yra skirtingi.
Pastarosiomis vasaromis taip pat sulaukiama stichinių reiškinių. Vis dėlto, kaip teigia specialistas, to numatyti iš anksto neįmanoma.
„Paprastai juos pradedame numatyti likus kelioms dienoms. Nėra taip, kad dabar galėtume pasakyti, jog liepos pradžioje bus kataklizminių reiškinių. Tikrai ne“, – tikina D.Valiukas.
Tikslios prognozės skyriaus vedėjas neturi ir Joninėms. Nors atrodo, kad jos tradiciškai Lietuvoje būna lietingos, patikimesnę informaciją galima gauti tik likus maždaug savaitei.
„Kai kur tenka matyti, kad papasakojama mėnesio kiekvienos dienos prognozė – tai yra blogai, neįmanoma to padaryti. Ilgo laikotarpio bendrąsias tendencijas dar galima numatyti, bet kiekvienos dienos – tikrai ne. Patikimumas yra per daug mažas“, – pasakoja D.Valiukas.
Kai kur tenka matyti, kad papasakojama mėnesio kiekvienos dienos prognozė – tai yra blogai, neįmanoma to padaryti.
Anot D.Valiuko, gegužės pabaiga nusimato gana lietinga, bus nelabai karšta, tačiau birželio pradžioje šiluma turėtų kažkiek sugrįžti.
Dėl klimato kaitos vasarą daugės karštų dienų
Dalis lietuvių orus prognozuoja ir pagal įvairius gamtos reiškinius. D.Valiuko teigimu, kai kuriais jų iš tiesų galima tikėti, ypač, jei kalbama apie trumpalaikes prognozes, tačiau kituose tiesos yra nedaug.
„Elementariausias pavyzdys: jeigu kregždės skraido pažeme, lauk lietaus. Tuomet krenta slėgis, vabzdžiai, kuriais jos minta, leidžiasi labiau prie žemės, todėl kregždės automatiškai irgi skraido žemiau. Dažnai sakoma ir tai, kad, jei šalta žiema, bus karšta vasara, – pastebi D.Valiukas.
– Tačiau žiūrint į tai, kad, jeigu medis pražydo dabar, bus koks nors ruduo – tikrai ne. Augalai reaguoja į dabartines sąlygas, o ne į būsimas.“
Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį, kad dėl klimato kaitos vasaros keičiasi ir tampa vis šiltesnės. Anot jo, stebimos tendencijos, kad taip bus ir ateityje, kai karštų dienų bus vis daugiau.
„Per 50–60 metų vasaros pašiltėjo net keliais laipsniais. Labai padaugėjo karštų dienų, kaitrų, karščio bangų, tokių reiškinių kaip tropinės naktys, kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, taip pat daugėja intensyvių liūčių. Yra temperatūros kaita – didelis karštis, o tuomet būna kelios vėsesnės dienos.
Nereikėtų įsivaizduoti, kad po 10 metų turėsime Pietų Ispanijos klimatą, tačiau daugės tokių karštų dienų, kokių turėjome praeitą vasarą. Liepa buvo pati karščiausia per meteorologinę stebėjimo istoriją. Be to, dažnės intensyvių kritulių, po kurių seka sausesni laikotarpiai“, – teigia D.Valiukas.
