Tad šiais metais artėjant Kalėdoms šeima nutarė paieškoti tvaresnio ir asmeniškai priimtinesnio varianto.
„Pasiūlėme artimiesiems vietoje keitimosi dovanomis paieškoti paramos gavėjo. Visi kartu nutarėme, kad tai galėtų būti vienišas senolis ar senolė, kuriai skirtume tiek pinigų, kiek išleistume kalėdinėms dovanoms, kurias pirktume vieni kitiems“, – sako Giedrė.
Ji neslepia, kad apsisprendus teko pasukti galvą, kaip idėją įgyvendinti.
„Lengviausiai yra dovanoti pinigus: pervedi tam tikrą sumą kuriai nors organizacijai ar fondui ir toliau sau sėdi ant sofos. Taip, suprantame, kad pinigai socialiai atsakingoms organizacijoms taip pat reikalingi: darbuotojų atlyginimai, maistas, būtini drabužiai ir kt. Tačiau mums norėjosi apsiauti kitų batus ir nors kartą per metus padaryti kažką apčiuopiamo dėl kitų,“ – teigia Giedrė.
Mums norėjosi apsiauti kitų batus ir nors kartą per metus padaryti kažką apčiuopiamo dėl kitų.
Tiesa, reikia paminėti, jog labdaros ir dalinimosi su kitais idėjos jos šeimai nesvetimos ir kasdienybėje, ne tik per šventes. Tiek Giedrė, tiek jos vyras kas mėnesį remia pinigais įvairias organizacijas, pavyzdžiui: SOS vaikų kaimą, „Raudonas nosis“, taip pat ne kartą yra paaukoję lėšų ar daiktų – taip sureagavo į pagalbos ir paramos kvietimą.
Tačiau šis kartas buvo pirmasis, kai į veiksmą įsitraukė ne tik sutuoktiniai, bet ir jų artimieji.
Iššūkis – kaip rasti senolį?
Giedrė atvira: nusprendę patys imtis iniciatyvos surasti konkretų žmogų, kuriam reikėtų paramos ir pagalbos, susidūrė su nemažais iššūkiais.
„Supratome, kad mūsų „burbule“ nėra ties skurdo riba gyvenančių žmonių. Taip pat nepažinojome jokių žmonių, kurie galėtų patarti ar padėti. Ieškojome organizacijų, kurios rekomenduotų. Tačiau pamatėme, kad ten dažniausiai prašoma aukoti pinigus...“ – kalba vilnietė.
Galiausiai jai atėjo mintis, kad kiekviena savivaldybė turi socialinės paramos centrus. Susisiekę su Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos centro darbuotojais ir papasakoję savo idėją, vilniečiai gana greitai sulaukė žinių. Savivaldybės darbuotojai surado senolę, kuriai būtų galima padėti.
„Išsakėme savo idėją ir savivaldybės darbuotojai greitai surado paramos gavėją bei išvardijo daiktus, kuriais galime prisidėti prie jos gerovės. Tarp jų buvo ir sofa,“ – prisimena Giedrė. Būtent ją vilniečiai ir nusprendė padovanoti senolei.
Giedrė pasakoja, kad, kaip ir daugelis, įvaizdavo, jog užteks nupirkti daiktą. Tačiau tuomet paaiškėjo, ką iš tiesų veikia geradariai, reguliariai padedantys sunkiai besiverčiantiems.
„Pasirodo, nupirkti sofą buvo lengviausias dalykas (šypteli). Tada supratome tokį dalyką, kad šios moterys pačios senos sofos neišsineš ir naujos neužsineš, ir juolab nesusirinks. Tad teko rūpintis ir „detalėmis“. Be to, sužinojome, kad reikia susiderinti, jog socialinė darbuotoja dalyvautų procese. Jos pagalbos reikia, nes mes neturime bendravimo įgūdžių su tokiais žmonėmis ir norime, kad jos jaustųsi saugiai. Galų gale juk moterų bute sukiosis nepažįstami žmonės ir vyks šiokia tokia pertvarka,“ – pasakoja Giedrė.
Nors kol kas projektas iki galo dar neįgyvendintas – sofa senolės namų nepasiekė, – tačiau emocijų jau dabar netrūksta. Tiesa, pasakodama šią istoriją Giedrė pabrėžia, kad nei ji, nei vyras nesijaučia didvyriais. Vis dėlto tokia patirtis padeda „išlipti iš savo socialinio burbulo“ ir Kalėdoms suteikia kitokią prasmę.
Jaunimas mąsto kitaip
Ar visi šeimos nariai pritarė, kad, užuot patys gavę kalėdines dovanas, šiemet pabus Kalėdų Senelio elfais ir apdovanos kitus?
Pasak Giedrės, jų šeima ir artimieji idėją palaikė. Vis dėlto toks variantas (nepirkti Kalėdų dovanų ir nesikeisti jomis) tikrai netiks visiems.
„Manau, Kalėdoms be dovanų reikia pribręsti. Juk ši šventė tradiciškai susijusi su dovanojimu. Yra žmonių, kurie mėgsta ir pirkti dovanas, ir dovanoti, ir jas gauti. Todėl tai labai individualu. Sakyti, kad nedovanoti ar dovanoti yra gerai arba blogai, būtų neteisinga,“ – savo nuomonę išsakė Giedrė. Anot jos, keletas dovanų „nuo Kalėdų Senelio“ po Kalėdų eglute bus ir jų namuose.
„Šeimos vaikams dovanos bus – nepaisant to, ar tiki Kalėdų Seniu, ar jau išaugo iš to amžiaus. Tiesa, mūsų jaunimas, kuriems yra virš 20 metų, kategoriškai atsisakė dovanų. Jų požiūris jau yra kitas, jiems svarbus tvarumas, nepatinka išlaidavimas, jie nori tausoti aplinką. Nors aš, kaip mama, dar tikrai žinočiau, kuo juos nustebinti, ir labai norėtųsi prisidėti prie jų gerovės. Tačiau gerbiame jų nuomonę ir dovanų šiais metais atsisakome,“ – savo šeimos planais šioms Kalėdoms pasidalijo vilnietė.
