Suserga viena iš trijų kačių
„Inkstų ligos skirstomos į įgimtas ar paveldimas ir įgytas. Įgimtos ir genetinių faktorių nulemtos ligos paprastai diagnozuojamos jauniems, dažniausiai dar neturintiems penkerių metų amžiaus augintiniams. Tokių ligų sąrašas yra gan ilgas, tačiau vienos dažniau sutinkamų – tai paveldima inkstų policistozė, įgimta amiloidozė ar inkstų displazija. Įgytos ir inkstų funkcijos sutrikimus sukeliančios ligos gali pasireikšti ūmiai, nepriklausomai nuo augintinio amžiaus, arba vystytis ilgą laiką ir būti nepastebimos net kelerius metus nuo ligos pradžios“, – pasakoja veterinarė.
Anot specialistės, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas dažniausiai diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus katėms, vyresnėms nei 7 metai. Šunų sergamumo lėtinėmis inkstų ligomis vidutinis amžius varijuoja priklausomai nuo jų dydžio. Mažų veislių šunims pirmieji lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo požymiai dažniau pasireiškia 10–14 metų amžiaus, o priklausantiems didelių ar gigantiškų veislių atstovams, kurių gyvenimo trukmė paprastai trumpesnė, ir nuo 7 metų.
Yra nustatyta, kad daugiau negu 1 iš 3 kačių ir 1 iš 10 šunų per gyvenimą išsivystys inkstų nepakankamumas, taigi katės lėtiniu inkstų nepakankamumu serga beveik tris kartus dažniau nei šunys.
Inkstų ligų priežastys: nuo bakterijų iki gėlių žiedadulkių
Veterinarė neslepia: kiekviena inkstų liga, atsiradusi staigiai ir dėl skirtingų priežasčių, sukelianti ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą, palaipsniui gali pereiti į lėtinę šios ligos formą. Vyresnio amžiaus augintiniai yra didesnėje rizikos grupėje, tačiau kai kurios veislės turi stipresnį genetinį polinkį lėtinio inkstų nepakankamumo pasireiškimui.
Inkstų displazija dažniau aptinkama Ši Cu, standartinių pudelių, airių kviečiaspalvių švelniaplaukių terjerų, čiau čiau, Aliaskos malamutų, miniatiūrinių šnaucerių veislių atstovams. Pirminės glomerulopatijos – samojedams, anglų kokerspanieliams, bulterjerams, dalmatinams, Dobermano pinčeriams, bulmastifams, rotveileriams, bigliams ir korgiams. Inkstų policistozė būdingesnė bulterjerams ir Vakarų Škotijos baltiesiams terjerams. Kačių šeimoje inkstų policistozė dažniausiai diagnozuojama Persų veislės atstovams, o amiloidozė Abisinijos, Siamo ir orientalų veislių katėms.
Pavojingiausi ir dažniausiai sutinkami nefrotoksinai: antifrizas (etilenglikolis), naminiai augalai tokie kaip lelijos ar pakalnutės (toksiškas gali būti net vanduo, kuriame pamerktos šios gėlės). Taip pat potencialiai toksiškos yra vynuogės (razinos), avokadai, riešutai.
Pagrindiniai inkstų ligų požymiai
„Pagrindiniai šių ligų simptomai yra sumažėjęs apetitas ar visiškas jo nebuvimas, sulėtėjęs augimas ar svorio metimas, troškulys, dažnas šlapinimasis, vėmimas, sumažėjęs energijos kiekis, mieguistumas, intensyvus nemalonus kvapas iš burnos ertmės, viduriavimas ar atvirkščiai – vidurių užkietėjimas, prasta kailio būklė (būdingiau katėms), burnos ertmės ir virškinamojo trakto išopėjimas, blyški gleivinė“, – vardija veterinarė.
Gaištamumas nuo ūmaus inkstų nepakankamumo, anot pašnekovės, skiriasi priklausomai nuo jį sukėlusios priežasties, pažeidimo laipsnio, konkurentinių ligų, gydymo trukmės ir efektyvumo bei varijuoja nuo 56% iki 80%. Apsinuodijus etilenglikoliu prognozė labai prasta, o gaištamumas siekia 88%–100%.
Laiku diagnozuotas ir tinkamai gydomas lėtinis inkstų nepakankamumas progresuos lėčiau. Prognozė blogėja, jei pažeidimų daugėja, o gydymo metu paciento būklė tik prastėja.
Tiek ūmių, tiek lėtiškai pasireiškiančių su inkstais susijusių klinikinių problemų įmanoma išvengti ar bent jau prilėtinti jau pasireiškusių progresavimą, atkreipiant dėmesį į šių būklių pasireiškimui įtakos turinčius faktorius:
- Riboti prieigą prie toksinių medžiagų (antifrizo, medikamentų, gėlių);
- Rūpintis, jog augintinis visuomet turėtų prieigą prie šviežio vandens;
- Rinktis kokybišką pašarą augintiniui (šeriant augintinius ekonominės klasės pašaru, dėl juose randamų toksinų inkstuose vyksta negrįžtami procesai);
- Reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytoją profilaktinėms apžiūroms (dukart į metus, tačiau jei Jūsų augintinio veislei yra genetiškai predisponuotos inkstų ligos – vizitus reikėtų dažninti);
- Išmokti atpažinti klinikinius požymius susijusius su inkstų ligomis;
- Susirgus augintiniui, nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką, neužsiimti savigyda, o gydytojui paskyrus terapiją, medikamentus naudoti tik taip, kaip nurodė Jūsų augintiniu besirūpinantis veterinaras.
Sudėtingas ligas padeda diagnozuoti modernūs tyrimai
„Inkstų ligų diagnostika yra sunkesnė ne tik dėl specifinių klinikinių požymių nebuvimo, bet ir jų pasireiškimo ligai jau toli pažengus. Paprastai ryškūs klinikiniai požymiai, kuomet savininkai sunerimsta dėl augintinio sveikatos ir kreipiasi į veterinarijos gydytojus, pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcionalumas pažeidžiamas 66–75 proc. ir pokyčiai matomi kraujo bei šlapimo tyrimuose“, – atidžiau stebėti savo augintinius ragina L.Krūminytė.
Specialistė pabrėžia, kad menkiausia smulkmena pirminio vizito metu labai svarbi tolesnėje diagnostikoje, parenkant tinkamiausius laboratorinius tyrimus. Nauja šiuolaikinė diagnostinė įranga, leidžianti nusakyti inkstų pažeidimo laipsnį ir inkstų funkcijos nepakankamumo stadiją, labai palengvina gydytojo darbą.
Naujas inkstų žymuo – simetrinis dimetilargininas (SDMA) – leidžia nustatyti inkstų funkcijos pažeidimus dukart ankščiau nei standartiniai tyrimai, t.y. kreatinino ir šlapalo koncentracijos kraujyje ir šlapimo santykinio tankio matavimai. Tyrimas Lietuvoje pasirodė maždaug prieš 6 mėnesius ir „PetCity“ klinika yra viena pirmųjų, pradėjusi jį atlikti. Tyrimą rekomenduojama atlikti 6 ir daugiau metų sulaukusiems šunims ir katėms profilaktiškai, kuomet gyvūnas yra sveikas. Tokiu būdu yra didžiausia tikimybė užbėgti galimai ligai už akių ir anksti pradėti gydymą.
„Ankstyva inkstų ligų diagnostika yra labai svarbi tiek augintinio gyvenimo kokybei, tiek ligos valdymui ir gydymui, tad nedelskite ir atvykite pasitikrinti profilaktiškai. Galbūt šis vizitas išgelbės jūsų augintinio gyvybę“, – ragina veterinarė Liepa Krūminytė.
