Atsitiktinė literatūra
H.Šalūgai atminties galimybių pavydėti galėtų dauguma pasaulio gyventojų. Vis dėlto 28 metų vyriškis tvirtina, jog, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, žinodami būdus ir metodus, kiekvienas iš mūsų savo atmintį galime pagerinti bent 2–3 kartus.
Radęs reikiamos literatūros, labai ja susidomėjau ir pamažu savarankiškai pradėjau į ją gilintis.
Pats Henrikas dar gyvendamas Vilkaviškyje ir besimokydamas mokykloje dažnai negalėdavo įsiminti visos jam pateikiamos informacijos. Jis tuo metu jautė, kad turėtų būti kažkoks būdas, kaip pagerinti atmintį. Maždaug prieš devynerius metus visiškai atsitiktinai mokyklos bibliotekoje rasta literatūra apie atminties lavinimą pakeitė Henriko gyvenimą ir iš dalies parodė kelią jo būsimai karjerai.
„Mokykloje mums pasakydavo, ką išmokti, tačiau nepaaiškindavo, kaip tą reikia padaryti. Radęs reikiamos literatūros, labai ja susidomėjau ir pamažu savarankiškai pradėjau į ją gilintis“, – pasakojo atminties lavinimo ekspertu šiuo metu dirbantis vilnietis.
Pamažu išlavinęs savo atmintį vyriškis dabar per trumpą laiką sugeba įsiminti labai daug informacijos. Šie gabumai jam atnešė ne vieną pripažinimą ir įvertinimą.
Lietuvos rekordas
Henrikas pastaruosius penkerius metus tapo Lietuvos Pi konstantos čempionato nugalėtoju. Varžybų tikslas – įsiminti ir užrašyti kuo daugiau skaitmenų, einančių po kablelio. Šiais metais vilnietis šiame čempionate pasiekė šalies rekordą: iš atminties užrašė 5001 skaitmenį, tam sugaišęs daugiau kaip 5 valandas. Palyginimui, antrąją vietą užėmęs druskininkietis Almantas Šarakojis užrašė „tik“ 1272 skaitmenis.
Tiesa, pats Henrikas pernelyg šio laimėjimo nesureikšmina. Anot jo, yra pasaulyje žmonių, kurie įsimena ir 70 tūkst. Pi konstantos skaitmenų.
Anot pašnekovo, šis čempionatas – gera galimybė visiems pademonstruoti, ką galima išmokti ištreniravus atmintį.
„Norint įsiminti tūkstančio skaitmenų seką, tikrai nereikia sugaišti metų metus, mėnesius ar savaites. Tam pakanka vienos valandos. Svarbiausia – mokėti dirbti su informacija ir atminties technikomis“, – sakė H.Šalūga.
Jis 2013 metais savo jėgas išbandė ir Pasaulio atminties čempionate Londone, kur buvo sugriauta daugybė išankstinių mitų bei nusistatymų.
Londone buvo malonu susipažinti su pačiais stipriausiais pasaulyje, pasisemti iš jų patirties.
„Juk visi žinome, kad atmintis prastėja su amžiumi. Pasirodo, tai visiškas melas. Tąkart šalia sėdėjęs „atminties atletas“ iš Danijos daugumoje rungčių mane aplenkė beveik dvigubu rezultatu. Šiam vyriškiui buvo daugiau nei šešiasdešimt metų! Londone buvo malonu susipažinti su pačiais stipriausiais pasaulyje, pasisemti iš jų patirties, padiskutuoti apie įvairius įsiminimo metodus bei jų pritaikymo galimybes kasdieninėje praktikoje“, – prisiminimais dalijosi Henrikas.
Įkūrė akademiją
Pasak H.Šalūgos, atminties lavinimo principus įvaldyti yra ganėtinai paprasta ir lengva. Jei žmogus neturi stiprių psichikos sutrikimų ar galvos smegenų pažeidimų, tada šioje srityje jo galimybėms ribų nėra. Tai suprasdamas ir žinodamas vilnietis pernai įkūrė „Atminties akademiją“, su kurios programa važinėja po Lietuvą ir rengdamas seminarus bei konsultacijas supažindina klausytojus su atminties technikomis, jų veikimo principais.
Jis taip pat stengiasi, kad atminties lavinimas taptų mokykline disciplina, todėl neretai paskaitas veda ir ugdymo įstaigose. Vyras prisipažino, jog pradžia nebuvo lengva, tačiau dabar „Atminties akademija“ sulaukia vis didesnio populiarumo. Kone kasdien sulaukiama naujų užklausų dėl seminarų bei kursų. Seminaruose visų pirma akcentuojama, jog atmintis yra pats svarbiausias įgūdis, kokį gali turėti žmogus. Taip pat pabrėžiama, kad ji, kaip ir raumenys, gali būti lavinama net ir žiloje senatvėje.
„Atmintis yra visiems būtina ir svarbi protinė savybė. Visada sulaukiame didelio susidomėjimo, kai parodome žmonėms, jog atmintį galima stipriai pagerinti be jokių piliulių. Mūsų seminarai pritraukia įvairių profesijų atstovų. Jau yra tekę dirbti su medikais, teisininkais, viešojo kalbėjimo specialistais, taip pat – su mokytojais ir moksleiviais.
Užsienio valstybėse, tokiose kaip Vokietija, jau yra mokyklų, kur mokiniai mokomi atminties technikų nuo pirmos klasės. Tai labai pasiteisino, nes didelė dalis moksleivių puikiais rezultatais mokyklą baigia keleriais metais anksčiau. Pagalvojau, kad ir Lietuvos moksleiviai galėtų žengti tuo pačiu keliu“, – svarstė pašnekovas.
Vaizduotės galia
Jauniausias „Atminties akademijos“ mokinys buvo 12 metų, vyriausias – 72 metų. Anot Henriko, įprastai kursuose bei seminaruose lankosi 24–40 metų žmonės, norintys išmokti užsienio kalbas, pagerinti mokymosi rezultatus, greičiau įsiminti klientų vardus ir t. t.
„Yra mokinių, kuriais jau galime didžiuotis. Pavyzdžiui, Palmira Žukienė, taikydama „Žodžiai lengvai“ metodiką, įsiminė 922 anglų kalbos žodžius. Manau, jog tai tikrai įspūdingas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad kursai užtruko tik 20 valandų“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, žmonės dažniausiai tikisi itin greitų rezultatų, o populiariausias atminties lavinimo tikslas – noras kuo greičiau išmokti užsienio kalbą.
Paprašytas atskleisti bent vieną, kad ir nesudėtingą, būdą, kaip būtų galima greičiau įsiminti norimą informaciją, H.Šalūga patarė į pagalbą pasitelkti vaizduotę. Anot jo, vaizduotės galia yra pernelyg dažnai nuvertinama ir naudojama per retai.
Visą informaciją, kurią norite įsiminti būtina vizualizuoti.
„Visą informaciją, kurią norite įsiminti, būtina vizualizuoti. Visuose mūsų kursuose būtent vaizduotės pagalba pasiekiami puikūs rezultatai, todėl kai kitą kartą bandysite kažką įsiminti, pabandykite pamąstyti apie viską vaizdžiai“, – patarimus dalijo Henrikas.
Pats vilnietis prisipažino dėl didžiulio užimtumo šiuo metu savo atminties lavinimui skiriantis ne itin daug laiko. Kaip jis pats sako, „formai palaikyti“ paprastai užtenka treniruotis po 2 val. 1–2 kartus per savaitę.
Jis taip pat mokosi šokti ir groti gitara, lanko plaukimo pamokas, vis dažniau susimąsto apie japonų kalbos studijas. Kalbėdamas apie „Atminties akademiją“, H.Šalūga tvirtino siekiantis, kad šis jo projektas įkeltų koją ir į užsienio rinkas.
