Iš daugiau nei 13 tūkst. detalių susidedančią dėlionę moteris gavo dovanų prieš dešimt metų. Nors dėlioti ją pradėjo iš karto, tačiau užbaigti iki galo vis nerado laiko. Tai padaryti pavyko tik dabar, karantino metu, kai namuose teko praleisti daug laiko.
„Per karantiną galima iš palovių traukti ir užbaigti 10 metų neužbaigtus darbus“, – juokavo pašnekovė.
Užbaigti iškart sutrukdė dingusi detalė
Pasak jos, dėliones ji mėgsta nuo vaikystės, tad dovana nebuvo atsitiktinė. „Šią dėlionę, kurios išmatavimai 292,5 x 135 cm, o detalių skaičius 13 224, gavau dovanų prieš gerus 10 metų. Ant jos pavaizduotas Ticiano paveikslas „Dangiškoji ir žemiškoji meilė“. Nors nei vaizdo, nei dydžio nesirinkau, bet ji labai nudžiugino. Žinau, kad kainavo per 200 Lt, kas man tuo metu atrodė dideli pinigai už hobį“, – pasakojo pašnekovė.
Paprastai tokio dydžio dėlionės būna supakuotos dalimis – M.Bunkaitei dovanotą sudarė šešios dalys.
„Tik gavusi dovaną sudėliojau visas šešias dalis, kurių kiekvieną sudaro daugiau nei 2000 detalių. Nebuvo nieko sudėtingo. Tačiau tuo metu neturėjau erdvės sukabinti visas dalis ir pamatyti bendrą vaizdą. O ir paskutinėje dalyje pasigedau vienos detalės (beje, dabar jau žinau, kad tokiu atveju reikia rašyti gamintojui ir jie, sako, gali atsiųsti trūkstamą). Tai man, perfekcionistei, sukėlė atmetimo reakciją – jei negali padaryti tobulai iki galo, tai geriau nedaryti iš viso! Todėl tuo metu susukau visas dalis į popierinius rulonus ir visus 10 metų jos kraustėsi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą kartu su manimi“, – sakė M.Bunkaitė.
Tai man, perfekcionistei, sukėlė atmetimo reakciją – jei negali padaryti tobulai iki galo, tai geriau nedaryti iš viso!
Prisiminti dėlionę leido karantinas: atsirado daug laiko ir noro, tad dėlionė buvo ištraukta iš palovio ir užbaigta.
„Iš pradžių planavau visas dalis perdėlioti iš naujo ir tada sukabinti į bendrą dėlionę. Tačiau, kadangi turiu problemų su nugara, klūpėti valandų valandas susilenkus prie žemės mano nugarai pasirodė per didelis iššūkis: visgi didesnių dėlionių rinkimas yra ir gana nepatogus fizinis darbas. Tad teko atsiprašyti savęs – per mažiau kaip savaitę perdėliojau vieną dalį, o kitas tik išpakavau ir jau galėjau mėgautis bendru vaizdu“, – neslėpė pašnekovė.
Ji prisipažįsta, kad, nepaisant nugaros skausmo, dėlioti dėliones jai labai patinka. „Imi krūvą palaidų dalių ir iš jų tobulai susideda kažkas gražaus. Apima nuostabus harmonijos ir išbaigtumo jausmas“, – sakė ji.
Nors galutinis rezultatas labai džiugina, vis dėlto jai svarbesnis pats procesas. Jis tik niekada to daryti nebandžiusiems atrodo varginantis.
„Laikas dėliojant praskrenda nepastebint. Pradedi ir užsikabini. Pusę nepramiegamo laiko per dieną tikrai skyriau dėlionei. Kadangi 2000 dalių nėra didelė dėlionė (didžiausią esu sudėjusi iš 4000), tam ypatingų sąlygų nereikia. Didesnės erdvės reikia tik sukabinti visas dalis į vieną.
Tiesa, esu pastebėjusi, kad pieštinį vaizdą man dėlioti yra lengviau nei fotografiją. Bet net ir čia turi, pvz., apie 500 vien panašaus atspalvio žalių dalių. Tad reikia turėti strategiją, kaip jas sudėti.
Aš išsirūšiuoju pagal formą ir išrikiuoju eilėmis, kad nuosekliai galėčiau ieškoti reikiamos dalies. Kitaip būtų labai neefektyvu rinkti. Džiaugiuosi, kad namie nėra nei mažų vaikų, nei gyvūnų, tad nereikia rūpintis detalių saugumu“, – apie atrastus dėlionės dėliojimo metodus pasakojo moteris.
Dėlionę išardys
Įsiamžinusi greta dėlionės M.Bunkaitė ją žada išardyti – suklijuoti ir išsaugoti nežada.
„Kur tokį specifinį daiktą dėsi? Man patinka procesas, o rezultatu pasimėgavai porą dienų, ir užtenka. Galvoju ardyti visą į vieną krūvą. Bet tada nenustebčiau, jei dar kartą jos jau niekas nebesudėlios: kažin ar ryžtųsi kas tokiam iššūkiui. Tai kol kas dar išdalinsiu atgal į šešias dalis.
Galvoju, gal kas iš draugų ar aš pati norėsime dar kartą sudėti. O sumaišyti į vieną visada spėsiu, jei kada sugalvočiau mesti sau tokį iššūkį“, – kalbėjo M.Bunkaitė.
Dėlionės – specifinis užsiėmimas, tinkamas tikrai ne kiekvienam. Pasak pašnekovės, labai svarbu turėti daug kantrybės, mokėti susikoncentruoti ir būti pastabiam.
„Aš jau seniai galvoju, kodėl man patinka dėlionės. Kaip ir minėjau, man patinka iš krūvos nieko savo rankomis padaryti kažką. Žinoma, reikia daug kantrybės, koncentracijos ir pastabumo. Būna momentų, kai visiškai nesidėlioja: žiūri žiūri, ieškai ieškai ir nieko nerandi. Atsikeli, pasivaikštai, pailsini akis, grįžti atgal ir ima eitis kaip iš pypkės“, – sakė vilnietė.
Pasidalinusi sudėtos dėlionės nuotrauka feisbuke ji sulaukė draugų ir pažįstamų sveikinimų bei rekomendacijų registruoti ją Lietuvos rekordų knygoje. Tačiau to ji greičiausiai nedarys.
„Didžiausia pasaulio dėlionė yra Kodak’o – ją sudaro per 51 300 detalių. Dėlionė surenkama iš 27 atskirų dalių. Pasvajoju ir apie ją“, – prisipažino M.Bunkaitė.
Dėlionės lietuvoje
- Lietuvoje rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ nurodo, kad iki šiol jos sąrašuose didžiausias stalo žaidimas buvo 225 m² ploto, po 15 m kraštinių ilgių – dėlionė, sudėliota iš 100 po 1,5 m² ploto dėlionės dalių. Ją sukūrė AB „Neaustinių medžiagų fabriko“ įmonių grupės darbuotojų vasaros sporto šventės dalyviai. Renginys vyko Tytuvėnuose 2018 m. birželio 16 d. Sudėtoje dėlionėje buvo pavaizduotas šventės ženklas.
- Dar viena Lietuvos rekordu tapusi dėlionė – didžiausias dėlionės Vyčio ženklas. Tai 5,12 m aukščio, 4,53 m pločio – sudėliotas iš 36 po 1 m² ploto dėlionės dalių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniaus Lukiškių aikštėje 2018 m. liepos 5 d.
- Agentūra „Factum“ į Lietuvos rekordų knygą įtraukė ir didžiausią sausainių dėlionę – 4,16 m ilgio, 3,3 m pločio dėlionė buvo sudėliota iš įvairių dydžių trikampių ir rombo pavidalo sausainių Kalėdų proga Tauragės Bendruomenių namuose 2018 m. lapkričio 25 d. Dėlionės sausainiams iškepti ir puošybos glaistui padaryti suvartota 18 kg miltų, po 7 kg medaus ir cukraus, 90 vnt. kiaušinių 4 kg cukraus pudros, 2,12 kg margarino, 1,6 kg sviesto ir kitų produktų.
