Šunytę pasiėmė iš prieglaudos
Dabartiniame savo gyvenimo etape Goda neketino auginti šuns, tačiau, sulaukusi skambučio iš dukterėčios ir išgirdusi apie prieglaudoje esančią prancūzų buldogę, savo planus nusprendė pakoreguoti.
„Anksčiau esu auginusi prancūzų buldogą, – sako G.Deksnytė. – Pasiėmiau Biancą nė karto nemačiusi gyvai – telefonu pasakiau, jog globosiu.“
Goda pasakoja, kad Biancos istorija yra sudėtinga ir skausminga. Mergina šunytę pasiėmė stipriai nustekentą, sulaužytais šonkauliais bei ausimi, itin liesą ir beveik be dantų.
„Pati tuo metu nesupratau, kokios blogos būklės ji yra. Užtruko ne tik atstatyti ją fiziškai, bet ir psichologiškai. Pavyzdžiui, Bianca nežaidžia – per 4 metus, kiek yra pas mane, taip ir neišmoko. Labai yra prie manęs prisiklijavusi – negaliu net į tualetą nueiti, nes iš karto jaučia didelę išsiskyrimo baimę.
Kadangi visada nori būti šalia, daug ką darome kartu: einame ir į autoservisą, ir į paštą. Vis dėlto baimių dar yra išlikę – ją gali išgąsdinti net krentančio popieriaus lapo garsas“, – teigia G.Deksnytė.
Nors Biancos ankstesnis gyvenimas buvo sunkus, anot Godos, šunytė labai greitai prisirišo prie naujos šeimininkės, tad abi netruko susidraugauti.
„Tarp mūsų greitai atsirado ryšys. Nebuvo taip, kad ji manęs vengtų. Tiesa, kartais atsitraukia nuo svetimų žmonių, nelabai domisi kitais šunimis. Tai nestebina, nes, kaip suprantu, anksčiau Bianca buvo daugykloje, kur ją spardydavo į galvą. Todėl ji bijo.
Tik didelius šunis ji norėtų pasivyti savo trumpomis kojomis“, – šypteli 12-os metų augintinę globojanti G.Deksnytė.
„Instagrame“ turi būrį sekėjų
Pradėjusi auginti Biancą, Goda nuolatos norėjo ją fotografuoti, nes šunytė atrodė labai miela ir graži. Visgi mergina suprato, kad negali visomis jos nuotraukomis dalintis savo feisbuke, tad sumanė Biancai sukurti atskirą instagramo profilį.
„Tiems, kurie nemėgsta šunų, tai būtų visiškai neįdomu, – juokiasi G.Deksnytė. – Po kurio laiko atsitiktinai užmačiau, kad Amerikoje žmonės kuria profilius instagrame savo gyvūnams. Pradėjau ir aš – labai užkabino. Gyvūnų bendruomenė instagrame yra itin didelė ir aktyvi.“
Šiandien Bianca instagrame turi jau kiek daugiau kaip 12 tūkst. sekėjų. Goda tikina, kad specialių tikslų, kokį auditorijos dydį turi pasiekti, nebuvo išsikėlusi – iš pradžių ji tiesiog dalijosi augintinės nuotraukomis.
„Galvojau, kad nuotraukas žiūrės tie, kuriems įdomu. Niekada į skaičių nesiorientavau, bet pamažu pradėjo rinktis sekėjai, o kartu apėmė azartas kurti kuo įdomesnį turinį. Norėjau ne tik nufotografuoti miegantį šunį, tačiau pasižiūrėti į tai kūrybiškai, – prisimena G.Deksnytė. – Kai prasidėjo pandemija, perkopėme 10 tūkst., tad nuo to laiko jau nusprendžiau atsipalaiduoti.“
Anksčiau Goda dirbo su socialiniais tinklais, todėl džiaugiasi, kad dabar gali kurti tokį turinį, kokį nori, o jo su niekuo nereikia derinti.
„Įdomu, kad instagramo katės ir šunys mini visas įmanomas šventes: turi teminius įrašus, aprangą. Pavyzdžiui, švęsti Padėkos dieną yra būtinybė, – šypsosi G.Deksnytė. – Mes su Bianca dabar irgi daug ką švenčiame. Tik tiek, jog yra profilių, kurie į tai nemažai investuoja, o aš į fotosesijas žiūriu labiau kaip į žaidimą.
Visų pirma, nenoriu varginti šuns. Kartu siekiu, kad neatsirastų beprasmis vartojimas, todėl naudoju jau turimus resursus, ką nors iškerpu, pasiuvu. Norint kurti įdomesnį turinį, ir žmogui yra daug darbo.“
Anot Godos, Biancos sekėjai rinkosi pamažu, todėl ir populiarumas augo pamažu. Ji pastebi, kad, norint, jog įrašai susilauktų dėmesio, svarbiausia pataikyti į vyraujančią temą, nuotaiką, nuotrauka turi būti smagi.
„Stengiuosi ne tik minėti šventes, bet ir kalbėti apie tai, kas yra svarbu: daugintojus, kitas šunų problemas, Ukrainą. Su Bianca jos instagrame Ukrainos prieglaudoms surinkome 500 eurų. Tai yra lašas jūroje, bet vis tiek pavyzdys, kaip galima panaudoti instagramą prisidedant prie pagalbos“, – aiškina G.Deksnytė.
Biancai reikalinga nuolatinė priežiūra
Žiūrint į Biancos nuotraukas, atrodo, šunytė tiesiog sutverta pozuoti. Vis dėlto Goda prisimena, kad taip buvo tikrai ne nuo pat pradžių.
„Kai pradėjome, buvo sudėtingiau, nes Bianca niekaip nesėdėjo vienoje vietoje, norėjo įlįsti į objektyvą. Tačiau priprato. Dabar žino, kad, jei išsitraukiu fotoaparatą, bus žaidimas „Bianca pozuoja ir už tai gauna skanukų“. Stengiuosi, kad nepavargtų – pirmoje vietoje yra jos gerovė.
Jeigu neturi nuotaikos ir nenori pozuoti, palieku ją ramybėje“, – tikina G.Deksnytė.
Išpopuliarėjusi instagrame, Bianca yra sulaukusi ir įvairių reklamos pasiūlymų, tačiau kur nors vykti Goda atsisako. Kadangi šunytė jau yra vyresnė, serganti, šeimininkė stengiasi tausoti jos sveikatą.
„Šiuo metu ji nevaldo galinių kojų, juda tik su ratukais, – pasakoja G.Deksnytė. – Būtų jaunesnė, manau, tikrai intensyviau kur nors dalyvautume. Vis dėlto yra pakankamai daug reklaminių projektų pačiame instagrame, kur dirbame ne tik su lietuviškomis, bet ir užsienio įmonėmis.“
Biancą Goda apibūdina kaip patį geriausią šunį, kuris niekada nieko nėra sugraužęs ar slapčia pavogęs.
„Galiu šalia jos ant sofos palikti maisto – nesuvalgys, – šypsosi G.Deksnytė. – Manau, yra mitai, kad šunys iš prieglaudos sudėtingi, senesni neprisiriša prie tavęs, nėra lojalūs. Kiek pats duodi meilės gyvūnui, tiek gauni atgal.
Kiekvieną dieną iš Biancos gaunu pamokų – ypač išmokau atidumo, įsiklausymo. Dabar net pagal jos lojimą ir kiauksėjimą galiu suprasti, ar ji nori gerti, ar – į lauką. Kadangi negali judėti savarankiškai, 24 valandas per parą ją prižiūriu: turiu paduoti vandens, maisto, išnešti į lauką.
Mokausi ne tik atjautos, bet ir gerąja prasme tarnystės, nuolankumo. Žinoma, nėra viskas vien gėlytės – reikia įdėti daug sunkaus darbo auginant neįgalų šunį. Daug nepažįstamų žmonių prieina gatvėje ir sako ją užmigdyti. Jie vertina kaip naštą, bet jokiu būdu taip nėra. Tu įsivaikini šunį ir prisiimi atsakomybę iki gyvenimo galo.“
Goda itin vertina kartu su Bianca patiriamas geras akimirkas, kurios atsveria visas problemas. Pabuvus kurį laiką be šunytės, merginai iš karto atrodo, kad namie tuščia, jos trūksta.
„Bianca labai daug šypsosi – dėl to sulaukia daug dėmesio iš kitų žmonių, – pasakoja G.Deksnytė. – Dideliu atradimu tapo gyvūnų augintojų bendruomenė instagrame, kuri yra labai draugiška. Bianca per Kalėdas gauna 30–50 atviručių paštu, kuriomis iš viso pasaulio sveikina su šventėmis. Man buvo šokas. Nepažįstami žmonės siunčia mano šuniui Kalėdų dovanas.“
