„Aš savęs negaliu vadinti profesionale, tačiau interjeras mane labai traukia, tad viską, ką darau, yra sukurta mėgėjos rankomis. Labiausiai tuo susidomėjau prieš porą metų, kai užklupo pandemija ir karantinas. Šiuo metu įrengiu studijos interjerą, kur tėra tuščios sienos ir plytos“, – dalinasi pašnekovė ir prideda, kad jos galvoje dabar dekoras, fotografija ir studija.
Vagonėlis, virtęs namuku: už ir prieš
Tačiau dar iki kūrybinio išlaisvinimo per karantiną, Oksana kūrė ir daug ką darė savo rankomis. Pavyzdžiui, sako, kad 2016-aisiais nusprendė gyvenamąjį vagonėlį paversti nameliu, nes tuo metu negalėjo įsigyti viso namo. Namelyje šeima ilsėdavosi šiltuoju sezonu ir pragyveno apie trejus metus, o tada nusprendė parduoti. Nors šiandien namukas priklauso kitiems žmonėms, Oksana jį vadina tikrai įdomiu ir dėmesio vertu projektu.
„Tai buvo mano svajonė – aš labai norėjau vietos, kur galėčiau ilsėtis. Ką pavyko, darėme savo rankomis, pavyzdžiui, pati dažiau namuko išorę, tačiau daug ką darė meistras, kuris padėjo apkalti sienas ir atlikti kitus darbus – tais metais viskas atsiėjo apie 15 tūkst. eurų. Tai galėčiau pavadinti savo pirmuoju projektu, kuris buvo susijęs su interjeru. Dabar mano tikslai ir norai yra didesni“, – sako Oksana, šiandien kurianti dar didesnį projektą – jos rankose daugiau kaip 500 kv. metrų namas ir jame gimstanti jos svajonių studija, kuri bus skirta jos menui.
Labiausiai jai gaila, kad vagonėlis jau buvo įrengtas, todėl Oksana neturėjo galimybės pasireikšti savo mintims ir idėjoms. Pasakodama apie įrengimą, ji sako, kad vagonėlyje buvo trys kambariai, jo plotas – apie 63 kv. metrus. Apkaltas lentelėmis ir apšiltintas vagonėlis turėjo ir terasą, židinį, tačiau, kaip pastebi Oksana, vietos jai vis tiek trūko.
„Visą laiką taip gyventi nenorėčiau, juolab kad mūsų šeima buvo nemaža. Jeigu reikėtų vėl kartoti šį projektą, turbūt būčiau prieš. Tai yra namas name, kaip sakė ir mano vyras (juokiasi). Apriboja ir tai, kad vagonėlis įrengtas. Man atrodo, kad, jeigu būtume statę patys namuką nuo... iki, laisvės būtų buvę kur kas daugiau“, – mano Oksana.
Vyras atkalbinėjo
Kalbėdama apie naujausią savo projektą – du nebaigtus įrengti namus didžiuliame sklype, iš kurių vienas – 80 kv. metrų, o kitas 500 kv. metrų, Oksana sako, kad vyras ją labai atkalbinėjo. Juk 500 kv. metrų namas šiais laikais atrodo ypač didelis.
„Aš jam pasakiau viską, t. y., kad perkame, tik tada, kai padaviau rankpinigius. Tai buvo pirmas sklypas, kurį tik pamačiusi iškart įsimylėjau. Čia buvo labai daug erdvės ir tai mane labai paveikė. Gyvendama bute jaučiausi taip, tarsi mano mintys negali išeiti toliau nei už buto sienų, o pradėjusi gyventi sodyboje, o dabar ir name, pajaučiau laisvę.
Tiesa, pirmomis dienomis mums buvo kiek baisu dėl to namo ir sklypo ploto, kuris siekia 40 arų (juokiasi). Paskui pripratome ir dabar matau labai daug galimybių, ypač – kurti. Čia nuostabi erdvė savo svajonėms įgyvendinti ir kasdien mane aplanko labai daug idėjų. Šiandien galiu pasakyti, kad karantinas buvo pats gražiausias gyvenimo momentas“, – pasakoja Oksana.
Ji prideda, kad save labiau laiko gamtos žmogumi, todėl galimybė kurti užmiestyje jai labai patinka. „Manau, kad miestas apriboja kūrybą. Darbai sode yra savotiška psichoterapija ir atsipalaidavimas. Pastebiu, kad tie, kurie atsidavė gamtai ir jos darbams, kur kas lengviau išgyveno pandemiją ir karantiną nei sėdėję bute“, – mano Oksana.
Norint gražiai gyventi, daug pinigų nereikia
Moteris priduria, kad norint gražiai gyventi daug pinigų tikrai nereikia, ir tai sako iš savo patirties. „Labai daug savo baldų ir interjero detalių man atiduoda žmonės, nes žino, kad mėgstu juos atnaujinti, perdažyti ir naudoti toliau. Nebijau pasakyti ir to, kad radusi išmestus daiktus prie šiukšliadėžių juos pasiimu ir pritaikau savo namuose“, – kalba pašnekovė.
Paklausta, ar ji šeimoje yra įvairių interjero projektų iniciatorė, Oksana sako, kad jos vyras prisijungia ir padeda jai technine prasme ir pakoreguoja tai, kas būtina. „Aš viską pradedu, o vyras iš neturėjimo, kur dėtis, prisijungia. Pirmi jo žodžiai būna labiau pesimistiški, bet paskui viskas keičiasi“, – juokiasi Oksana.
Pirmą kartą perdažyti baldus ji pabandė per karantiną – atnaujino mamos virtuvę. Tai buvo tokia patirtis, kad dabar Oksana dekoruoja viską, kas traukia jos širdį.
„Tada įsimylėjau dažus ir pradėjau dažyti. Man labai patinka pats procesas. Restauruoju net savo vaikystės daiktus, nes man labai patinka tai, kad daiktai gyvena toliau. Turbūt, mano siela labai sena. Įrengdama namus aš nenupirkau nė vieno baldo, tad labai norėjau parodyti, kaip iš tų pačių baldų galima sukurti visiškai naują interjerą“, – kalba Oksana.
Ji priduria, kad laimę, pinigus, mus supančią atmosferą turime išmokti kurti patys. „Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į save, sukurti sau įkvepiančią aplinką, ir nesvarbu, ar tai mažas kambarys ar „vagonėlis“.
Dirbant visada ateina įkvėpimas“, – sako O.Franko.
