Mišrūnė Ara šeimoje nebuvo planuota
Dobermano ir vilkšunio mišrūnei Arai yra devyneri, tačiau K.Navicko šeimoje kalytė gyvena tik keletą metų. Šuns likimas nebuvo labai sklandus – tai treti jo šeimininkai.
„Galima sakyti, kad šunį mes paveldėjome. Draugai paprašė jį pasaugoti, o nutiko taip, kad saugome jau keletą metų. Mes neplanavome turėti šuns, bet šeimoje, kuri jį laikė, atsirado alergiškas vaikas, tad teko solidarizuotis. Nenorėjome šuns palikti likimo valiai. Taip jis pas mus liko ir tapo šeimos nariu“, – teigė pašnekovas.
Ministras pasakojo, kad ankstesni šeimininkai neprisimena, ar šuo ženklintas. Todėl jis nusprendė patikrinti ir paženklinti.
„Yra svarbu, kad šuo ir šeimininkas būtų fiziškai neatskirti, kad visada būtų galima surasti jo šeimininką, nes valkataujančių ir apleistų šunų problema pas mus, deja, opi. Ne veltui buvo priimtas įstatymas, įvedantis prievolę augintinius ženklinti. Suprantu, kad situacija greitai nepasikeis, tačiau, jeigu nori užauginti medį, kažkada jį reikia pasodinti. Mintyse jis neužaugs. Taip ir čia – jeigu norime pokyčių, turime nuo ko nors pradėti.
Mano manymu, požiūris į gyvūnus visuomenėje jau keičiasi, mes tampame humaniškesni ir rūpestingesni. Prieš kelias dešimtis metų būdavo nieko tokio kačiukus ir šuniukus skandinti. Be to, niekas net klausimo nekeldavo, kodėl negalima to daryti. Dabar ši nuostata keičiasi. Ateis laikas, kai visuomenės požiūris neleis turėti „benamių“, t. y. neženklintų naminių augintinių, kaip yra visose kitose Vakarų valstybėse.
Taigi svarbiausia, kad stiprėtų bendras nusiteikimas. Suprantu, kad vien įstatymais situacijos nepakeisime. Aišku, įstatymai padeda, bet svarbus ir žmonių požiūris į savo augintinius. Be to, bus skiriamas dėmesys veislynams, kad žmonės iš jų galėtų įsigyti legalų augintinį, jau ženklintą, su visais dokumentais“, – aiškino ministras.
Įstatyme numatytas ir kompensacinis mechanizmas – valstybė gali šią paslaugą socialiai remtiniems žmonėms kompensuoti. Taigi iš valstybės pusės yra ne tik vėzdas, bet ir numatytos pagalbos priemonės.
Įsigaliojančios teisinės nuostatos
Įsigaliojus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, šių metų gegužės 1 d. ir po jos atvesti gyvūnai turės būti ženklinti ir registruoti per keturis mėnesius. Iki gegužės 1-osios atvesti katės, šunys ir šeškai turės būti ženklinti ir registruoti per metus – iki 2022 metų gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki gegužės 1-osios, jie privalės būti ženklinti ir registruoti iki šių metų rugsėjo 1-osios.
Socialiai remtiniems asmenims iki įstatymo įsigaliojimo turimų šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kompensuojamos gyvūnų globėjų laikomų gyvūnų ženklinimo išlaidos. Numatyta, kad socialiai remtini žmonės tokia kompensacija galės pasinaudoti iki 2022 metų gruodžio 31 d.
Įstatymas taip pat uždraudė gyvūnų prekybą turgavietėse ir lauko sąlygomis, o veterinarijos gydytojai įpareigoti informuoti atsakingas institucijas, kai kyla įtarimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas taip pat papildytas nauju apibrėžimu, kas bus laikoma gyvūnų suluošinimu. Tai bus veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys, organai ir atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei, psichikos sveikatai.