O gal net pasvajojame apie komfortiškesnę, modernesnę sodybą, gebančią sumažinti įprastų gyvenimo „ant žemės“ rūpesčių ir sodo darbų?
Problema Nr. 1 – šiltnamio laistymas. Daugeliui miestiečių sodyba, kaip ir kolektyvinis sodas, vasarą pamažu virsta arba katorga su sąžinės graužaties prieskoniu (nes nuolat reikia ką nors laistyti, nuolat kas nors geibsta, gelsta, jau pernoko), arba viskas būna tiesiog užsėjama žalia veja, kurioje nebeauginama nieko dėl prieš tai išvardintų priežasčių.
Vis dėlto žmogaus tinginystės ir jos į priekį varomo progreso dėka, pasitelkus šiuolaikines technologijas, gali būti automatizuotas ne tik vejos laistymas, bet ir už kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų nuo namų įrengto šiltnamio priežiūra.
Bus užfiksuoti ne tik vagys, bet ir sužinosite, kurie kaimynai jums nesant praretina braškių derlių.
„Itin paprastas būdas pasirūpinti savo pomidorų ir agurkų derliumi yra iš drėgmės matuoklių ir automatinės laistymo sistemos sukonstruota įranga. Šios nesudėtingos sistemos gali būti montuojamos ir atviruose daržuose, – pasakojo automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
– O jei šiltnamyje įrengti rimtesni langai, jį ir vėdinti galima automatiškai, pagal iš anksto nustatytą programą (ryte atidarom, nakčiai – sandariai uždarom) arba nuotoliniu būdu išmaniaisiais įrenginiais – telefonu, kompiuteriu ar planšete. Stebėti šiltnamį ir jame nokstančias daržoves galima per vaizdo kameras“. Tad galėsite ramiai atostogauti Turkijoje ar Maljorkoje, neapleidę vejos, šiltnamio ar daržo.
Problema Nr. 2 – sodybas dažnai nusiaubia vagys. Ši problema jau virtusi liūdna kasdienybe, nes miestiečių įsigytos kaimo sodybos didžiąją metų dalį yra negyvenamos, dažniausiai jose tik vasarojama, todėl vagių vizitai, o ypač šaltuoju metų laiku, jau nieko nebestebina. Dažnai negelbsti net signalizacija.
Saugos bendrovių darbuotojams ir policijai žinomi tokie vagysčių scenarijai, kai ilgapirščiai patenka į teritoriją, savo veiksmais tyčia įjungia signalizaciją, skubiai pasitraukia ir atvykusius saugos darbuotojus stebi saugiu atstumu. Tai kartojama kelis kartus, o kadangi kiekvienas saugos ekipažo atvykimas sodybos šeimininkui kainuoja, galiausiai jis paprašo to nebedaryti, vildamasis, kad „pokštus“ krečia vėjas, miško žvėrys ar net signalizacijos gedimas. Tuomet dėl šventos ramybės signalizacija išjungiama, o to ir laukę vagys kuo ramiausiai patenka į namus ar ūkinius priestatus.
Veiksmingai apsaugoti galima ir šiuolaikinį namą, ir trobelę moline asla – svarbu, kad joje būtų įvesta elektra.
„Daugiasluoksnės išmaniųjų namų apsaugos sistemos, sudarytos iš filmavimo kamerų, signalizacijos, gebančios imituoti veiklą namuose ir atlikti daugybę kitokių funkcijų, yra pritaikomos ir sodybose.
Žinoma, pastatų automatikos teikiama apsauga kiekvienu konkrečiu atveju įrengiama individualiai, nes sodyba sodybai nelygu. Tačiau veiksmingai apsaugoti galima ir šiuolaikinį namą, ir trobelę moline asla – svarbu, kad joje būtų įvesta elektra“, – sakė R. Skurdenis.
Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių yra veiklos imitavimas namuose, kai iš šalies stebint namus atrodo, kad juose kažkas yra, nes kartais užsidega šviesa, įsijungia garso aparatūra, atitraukiamos ar užtraukiamos užuolaidos ir pan. Į tokius „gyvus“ namus vagys lįsti privengia.
Jei kažkas vyksta ne pagal šeimininkams išvykstant užprogramuotą režimą „namuose nieko nėra“, pavyzdžiui, staigiai krinta temperatūra ir šilumos jutikliai tai fiksuoja (juk labai tikėtina, kad tokie pokyčiai vyksta dėl išdaužto lango ar trumpam atidarytų ir skubiai vėl uždarytų lauko durų), šeimininkas tuojau pat į telefoną gauna žinutę.
Jei yra kameros, kurios įsijungia dėl nenumatyto judesio sodyboje – tiek name, tiek teritorijoje – žinutę į telefoną papildo ir vaizdas ar nuotraukos. Bus užfiksuoti ne tik vagys, bet ir sužinosite, kurie kaimynai jums nesant praretina braškių derlių.
